Katarakta – labiausiai paplitusi vyresnio amžiaus žmonių akių liga, kuria sergant ligonio rega silpsta, kol visiškai apankama. Pasaulyje dėl kataraktos kasmet visiškai apanka daugiau kaip 19 mln. žmonių. Tai sudaro 43 proc. visų aklųjų. Vienintelis efektyvus gydymas, galintis sugrąžinti regėjimą, yra kataraktos operacija.

Regėjimas iš esmės pagerėja jau pirmomis dienomis po operacijos ir galutinai nusistovi per keletą savaičių.

Kataraktos vystymąsi įtakoja keletas priežasčių: su amžiumi susiję pakitimai, traumos, kai kurios ligos, ultravioletiniai spinduliai, paveldimumas. Ligos simptomai galimai pasireiškia tuomet, kai matosi neryškus vaizdas, objektai atrodo geltoname fone, akina ryški šviesa, pamažu blogėja regėjimas, sunku skaityti, sunku vairuoti automobilį, skiriama tik šviesa nuo tamsos, vaizdas ima dvejintis. Labai svarbu į gydytojus kreiptis kuo ankstyvesnėje ligos stadijoje, tuomet galima tikėtis greitesnių ir geresnių pooperacinių rezultatų.

Nuo šiol ši operacija atliekama ir Marijampolės ligoninėje, naudojant naujausios kartos „Infiniti“ fakoemulsifikatoriaus aparatą. Pasak gyd. oftalmologės Rasos Vaitkienės, tai – neskausminga procedūra, atliekama naudojant vietinę nejautrą. Ligonis, prieš atvykdamas planinei kataraktos operacijai, turi gauti šeimos gydytojo siuntimą. Pacientą konsultavęs šeimos gydytojas turi pateikti raštišką išvadą apie bendrą ligonio sveikatos būklę, susirgimus, vartojamus medikamentus ir galimybę operacijai. Taip pat prieš operaciją reikalinga atlikti elektrokardiogramą, bendrą kraujo tyrimą, gliukozės, kraujo krešėjimo ir  kt. tyrimus.

Kataraktos operacijos metu per akyje padarytą mikro pjūvį pašalinamas drumstas lęšiukas ir implantuojamas naujas – dirbtinis, kuris atstoja pašalintą lęšiuką. Paprastai operacija trunka 20-30 minučių. Žmogus jau tą pačią dieną, po operacijos praėjus 1 – 2 valandoms, išleidžiamas gydytis į namus, tačiau jis turi laikytis tam tikrų gydytojo nurodymų: rūpestingai vartoti paskirtus vaistus, pirmosiomis pooperacinėmis savaitėmis stengtis neskaityti, vengti tiesioginių saulės spindulių ir kt.

Spalio 1-ąją Marijampolės ligoninėje po rekonstrukcijų atidarytas Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius. Netrukus darbą šiame skyriuje pradėsiantis personalas džiaugiasi modernia darbo aplinka ir tikisi, jog gydomi pacientai bei jų artimieji bus patenkinti pagerėjusiomis gydymo sąlygomis.

„Idėja rekonstruoti šį skyrių gimė 2006 m. Tik tuomet trūko lėšų, tad buvo ieškoma būdų, kaip įgyvendinti šį siekį. Buvo teikta paraiška ES lėšomis finansuojamam projektui, kurio dėka ir buvo renovuotos 770 m² ploto patalpos“ – atidarant skyrių kalbėjo ligoninės direktorė Audronė Kuodienė. Vadovė pasakojo, jog rekonstrukcijų darbai buvo atliekami 6 mėnesius: permontuoti vandentiekio, vidaus buitinių ir lietaus nuotekynių bei apšvietimo elektros tinklai, šildymo sistemos vamzdynai. Visose patalpose pakeistos durys, langai, stoglangiai, grindų dangos. Patalpose atlikta gerai plaunama ir valoma apdaila.  Šiuo laikotarpiu buvo užsakyta ir medicininė reanimacinė įranga.

Naujai duris atvėrusiame skyriuje įrengtos modernios vietos keturioms lovoms su slaugytojų postu ir viena trijų lovų palata, atskira nuo bendros salės. Taip pat atskiros dvi dviejų lovų palatos su atskiru postu dviems slaugytojoms, valymo patalpomis. Kiekvienai palatai įrengti medikamentų ir kitų medicininių priemonių perdavimo šliuzai iš posto į reanimacijos palatą. Dar viena dviejų lovų palata įrengta izoliuojamiems ligoniams. Personalą džiugins naujoviškos rūbinės, dušai, darbo kabinetai, poilsio  patalpos.  Pacientų ir jų artimųjų patogumui, įrengta speciali pacientų lankytojų patalpa.

Skyriaus atidarymo ceremonijoje dalyvavęs ligoninės kapelionas Remigijus Maceina,  simboliškai perkirpus atidarymo juostelę, pašventino patalpas. Marijampolės savivaldybės meras V. Brazys, savivaldybės administracijos atstovai, LR Seimo narys A. Mitrulevičius, asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai bei kiti atidarymo šventėje viešėję svečiai pasveikino Marijampolės ligoninės kolektyvą su ilgai lauktu įvykiu. Svečiai džiaugėsi matydami sukurtas itin geras personalo darbo bei pacientų gydymo sąlygas. Čia dirbančiam kolektyvui buvo linkima sveikatos, stiprybės bei „kad kiekvienas pacientas iš šio skyriaus išeitų savo paties kojomis ir su šypsena veide“.

Marijampolės ligoninės direktorė Audronė Kuodienė rugsėjo 27-30 dienomis viešėjo Burgenlando apskrityje (Vokietija). Vizito metu ligoninės vadovė lankėsi Burgenlando apskrities ligoninėje Naumburge. Čia buvo diskutuojama apie sveikatos sistemos vystymąsi Burgenlando apskrityje bei vyko supažindinimas su klinikos darbo metodais. Tarp ligoninių numatyta užmegzti bendradarbiavimo ryšius. Tarpusavio patirties dalijimasis žiniomis bei darbo organizavimo ypatumais bus naudingas tiek Marijampolės, tiek Naumburgo ligoninių medikams.

Viešėdama Burgenlande, Audronė Kuodienė taip pat apsilankė didelę patirtį turinčioje klinikoje Bad Kosen. Tai 240 lovų turinti reabilitacijos klinika, šiuo metu įrenginėjanti naują neurologijos skyrių. Vizito metu čia taip pat buvo sutarta dėl medikų tarpusavio naudingos patirties dalijimosi bei dėl klinikos paramos Marijampolės ligoninei, į kurią bus pristatytos dovanojamos  medicininės lovos. Ligoninės vadovė Audronė Kuodienė, lygindama aplankytą Bad Kosen reabilitacijos kliniką bei Marijampolės ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrių, pasidžiaugė, jog „mūsų naujai rekonstruotas skyrius modernumu nėra prastesnis. Kai kuriais atvejais skyrius – netgi pranašesnis, lyginant patalpų įrengimo, medicininės aparatūros ar pacientų aptarnavimo kokybę“.

Tikimasi, jog vizito Burgenlando apskrityje metu užmegzti tarpusavio draugiški ryšiai, ateityje bendradarbiaujant medikams, atneš abipusės naudingos patirties.

Rugsėjo 21 d. Marijampolėje įvyko XVI nacionalinė kasmetinė Lietuvos sveikatą stiprinančių ligoninių asociacijos (LSSLA) konferencija „Bendruomenės sveikatos stiprinimas: savivaldos ir sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimas. Ar tai iššūkis sveikatą stiprinančiai ligoninei?“, kurią organizavo LSSLA ir Marijampolės ligoninė.

LSSLA asociacijai Marijampolės ligoninė priklauso nuo 2008 m. Nuo tada ligoninė yra nare ir Tarptautiniame SSL bei SPĮ tinkle, kurį sudaro 854 įvairių pasaulio šalių ligoninės. Lietuvos SSL asociacijai priklauso 15 ligoninių. Nacionalinė konferencija, kuri vyksta kartą metuose, kasmet rengiama vis kitoje asociacijai priklausančioje ligoninėje.

Penktadienį Marijampolės kultūros centre vykusioje konferencijoje buvo skaitomi pranešimai bei vyko diskusijos apie sveikatą stiprinančioms ligoninėms iškylančius iššūkius, problemas ir pasiekimus, stiprinant bendruomenių sveikatą.

Renginio dalyvius pasveikino konferencijoje viešėję LR Seimo nariai, LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto, Nacionalinės sveikatos tarybos, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai bei Marijampolės meras.

Po tartų sveikinimo žodžių, pirmininkaujant LSSLA prezidentei prof. habil. dr. Irenai Misevičienei bei LSSLA koordinacinio centro vadovui, NST pirmininkui prof. habil. dr. Juozui Pundziui, vyko pirmasis konferencijos posėdis. Jo metu ligoninių ir bendruomenių bendrų veiksmų galimybes, puoselėjant sveikas bendruomenes, aptarė ilgametė Airijos SSL tinklo koordinatorė, viešnia iš Dublino – Ann O‘Riordan. Mintimis apie bendruomenių brandinimą sveikatą stiprinančiai veiklai dalinosi  posėdžiui pirmininkaujantis J.Pundzius, LSMU ligoninės Kauno klinikų generalinis direktorius. Pirmąjį posėdį užbaigė visuomenės sveikatos magistrės, Kelmės bendruomenės sveikatos tarybos pirmininkės A. Monkauskaitės pranešimas. Kelmiškė gvildeno pasiekimus bei problemas, skatinant bendruomeniškumą.

Antrajame posėdyje kartu su Šilutės ligoninės vyriausiuoju gydytoju Dariumi Steponkumi pirmininkaujanti Marijampolės ligoninės direktorė Audronė Kuodienė pristatė bendruomenės sveikatinimo veiklas Marijampolėje. Sveikatos mokslų magistrė vardijo ligoninės pasiekimus bei galimybes, į sveikatinimo veiklų įgyvendinimą aktyviai įsijungiant miesto bendruomenei. Plačiau Marijampolės savivaldybėje vykstantį sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimą stiprinant gyventojų sveikatą aptarė savivaldybės Socialinių reikalų departamento savivaldybės gydytojo tarnybos vedėja Odeta Aleksienė. Gerąją praktika konferencijoje dalinosi aktyviausiai vaikų ir jaunimo sveikatą stiprinanti Marijampolės miesto mokykla – Rygiškių Jono gimnazija. Mokyklos direktorius Vilhelmas Petkevičius vardijo eilę sveikatinimo veiklų, kurių dėka kuriama palanki sveikatai fizinė ir psichosocialinė aplinka bei stiprinama mokyklos bendruomenės narių sveikata.

Posėdžiui besibaigiant, profesorė I. Misevičienė apžvelgė tarptautinio ir nacionalinio SSL tinklo plėtros naujienas. Apžvalgą pristačiusi habilituota mokslų daktarė pasisakymą užbaigė cituodama garsųjį Amerikos rašytoją Marką Tveną: „Atmintina, kad iš patirties turime pasimokyti tik joje slypinčios išminties, daugiau nieko“.

Konferencijos pabaigoje vyko apskritojo stalo diskusija, kurią moderavo prof. habil. dr. Juozas Pundzius . Diskusijai pakviesti LSSLA ligoninių, rajonų savivaldybių, SAM atstovai, politikai bei kiti konferencijos dalyviai stengėsi atsakyti į klausimą, kas turėtų rūpintis bendruomenės sveikata. Apibendrinant pranešėjų bei diskusijos dalyvių išsakytas mintis, buvo priimta rezoliucija, siūlanti sveikatos stiprinimo spragų bendruomenėse pašalinimo galimybes.

Projekte dalyvavo Lazdijų, Vilkaviškio, Suvalkų, Augustavo, Baltstogės ligoninės bei Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centras ir Suvalkų greitosios pagalbos stotis.

Įgyvendinant strateginį projektą, dėtos milžiniškos pastangos pasienio žmonių gyvenimo standartų gerinimui, garantuojant aukštą medicinos infrastruktūros kokybę ir apsaugant vietos gyventojus bei turistus nuo socialinės atskirties.

Rugsėjo 24-25 dienomis, Suvalkuose vyko projekto baigiamoji konferencija. Jos metu apžvelgtos įgyvendintos veiklos bei pasiekti rezultatai. Buvo renovuoti reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriai Marijampolės, Vilkaviškio ir Suvalkų ligoninėse, modernizuotas dienos chirurgijos centras bei oro kondicionavimo sistema Suvalkų ligoninėje, įsigyta 240 vienetų medicininės įrangos bei 4 GMP automobiliai su moderniausia įranga. Marijampolės ligoninė už daugiau nei 2 mln. 600 tūkst. litų įsigijo rentgeno kompiuterinį tomografą, kraujo komponentų šaldytuvą, poanestezinės priežiūros palatos lovų komplektus, skysčių šildymo bei pacientų šildymo įrenginius, reanimacinių lovų komplektus.

Buvo surengta daugiau nei 50 renginių (akademiniai mokymų kursai, seminarai, konferencijos, paskaitos), kuriuose dalyvavo per 2200 dalyvių. Suorganizuota 20 paskaitų, kuriose virš 1800 moksleivių buvo mokomi, kaip saugiai elgtis keliuose, gatvėse ar ištikus nelaimei. Išleista 3000 egzempliorių lietuvių ir lenkų kalbų medicinos terminų žodynų. Bendra projekto vertė apie 4,5 mln. eurų.

Marijampolės ligoninės salėje vyko LR Sveikatos apsaugos ministerijos organizuotas e. sveikatos sistemos Lietuvoje įgyvendinimo eigos pristatymas.

Susirinkusiemsmedikams atstovai iš ministerijos pristatė SAM koordinuojamus ir vykdomus e. sveikatos projektus, trumpai informuodami apie jų tikslus, prioritetus bei įgyvendinimo procesą. Vyko diskusija apie Marijampolės regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigose plėtojamas e. sveikatos paslaugas.

Kadangi Marijampolės ligoninė įgyvendina elektroninių sveikatos paslaugų plėtros projektą, tad susitikimo metu SAM atstovams buvo išsakyti pasiūlymai bei mintys, susiję su nacionaline e. sveikatos sistemos plėtra. Diskusijoje dalyvavo ligoninės vykdomo projekto partnerių atstovai ir kiti besidomintys elektroninėmis sveikatos paslaugų sistemomis.

Marijampolės ligoninėje pradedamas įgyvendinti projektas pagal vieną iš Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programų – „Energiją tausojančių technologijų įvedimas Lietuvos ligoninėse, teikiančiose paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams“.

Projekto dėka vyksiančių pokyčių naudą pajus ypatingo dėmesio verta mūsų visuomenės dalis  – naujagimiai, besilaukiančios ar neseniai pagimdžiusios moterys, taip pat ir jų šeimos.

Vykdant projektą, Marijampolės ligoninėje bus įdiegtos energiją taupančios priemonės: modernizuotos šilumos, elektros tiekimo sistemos, įrengtos patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistemos, atnaujinta medicininių dujų, vakuumo ir deguonies tiekimo sistema. Projekto vertė Marijampolės ligoninėje – virš 2 mln. litų. Šios lėšos turės būti panaudotos iki 2017 m.

Marijampolės regiono gyventojams ir pacientams bus sudarytos sąlygos šiuolaikinėmis informacinių ir ryšių technologijų priemonėmis laiku gauti geros kokybės sveikatos paslaugas, o  sveikatos priežiūros įstaigoms ir specialistams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas, – tarpusavyje bendradarbiauti ir saugiai keistis informacija elektroninėmis priemonėmis.

Marijampolės ligoninė, kaip ir kitos sveikatos priežiūros staigos (SPĮ), siekia teikti savo pacientams kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, nuolatos gerinti savo veiklos efektyvumą, našumą, tačiau šiuo metu naudojamos darbo priemonės ir metodai apsunkina šių tikslų siekimą. Elektroninės paslaugos gyventojams sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu iš esmės nėra teikiamos – informacija apie pacientų sveikatą dažniausiai kaupiami popierinėje formoje, todėl sunkiai prieinama tiek pacientams, tiek SPĮ specialistams.

Nuo š.m. gegužės mėn. Marijampolės ligoninė kartu su dešimt kitų Marijampolės regione esančių sveikatos priežiūros staigų pradėjo įgyvendinti projektą „Elektroninių sveikatos paslaugų plėtra Marijampolės regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigose“.

Projekte dalyvauja VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras, VšĮ Šakių ligoninė, VšĮ Vilkaviškio ligoninė, VšĮ Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centras, VšĮ Kybartų pirminės sveikatos priežiūros centras, VšĮ Kalvarijos ligoninė, VšĮ Kalvarijos pirminės sveikatos priežiūros centras, VšĮ Sangrūdos ambulatorija, VšĮ Kazlų Rūdos ligoninė ir VšĮ Kazlų Rūdos pirminės sveikatos priežiūros centras. Minėtos sveikatos priežiūros įstaigos nėra įsidiegę vieningos informacinės sistemos (IS) ir savo veikloje naudoja tik atskiras, tarpusavyje neintegruotas programines priemones arba atskiras IS.

Siekiant užtikrinti efektyvų žmogiškųjų ir materialinių išteklių medicinos įstaigose panaudojimą, taupyti pacientų laiką, yra inicijuojamas šis projektas, kurio metu bus sukurta interaktyvi el. paslauga „Pacientų medicininės sveikatos istorijos duomenų kaupimas, saugojimas ir pateikimas elektroniniu būdu pacientams ir SPĮ specialistams“.

Gegužės 18 d., penktadienį, Marijampolės ligoninėje oficialiai buvo atidarytas Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos skyrius. Šis skyrius renovuotas 2010 metų TV3 projekto „Chorų karai“ antrosios vietos laimėtojo – Marijampolės „Mėlynojo choro“ iniciatyva, Marijampolės Rotary klubo bei savivaldybės administracijos pastangomis, pagalba, rūpesčiu ir organizaciniu darbu, užgimstant miesto bendruomenės projektui „Suremkime pečius“.

Šio projekto istorija prasidėjo prieš keletą metų, kuomet TV3 rengė chorų karų projektą ir jame dalyvavęs Edmundo Seiliaus vadovaujamas Marijampolės „Mėlynasis choras“ laimėjo antrąją vietą. Projekto pradžia ir buvo Mėlynojo choro ligoninei padovanotos laimėtosios lėšos – 15 tūkst. litų.

Prie „Mėlynojo choro“ iniciatyvos prisidėjo Marijampolės Rotary klubas, kurie išvystė idėją, jog projektą reikia tęsti ir plėsti. Tada gimė mintis atnaujinti Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos skyriaus patalpas. Marijampolės savivaldybė, Tarybos sprendimu, skyrė 120 tūkst. litų, likusiomis lėšomis nutarė paremti rangovas (UAB „Statybos ritmas“), kuris gana greitai ir kokybiškai įvykdė darbus. Projektavimo darbais prisidėjo ir architektai (R. Marcinkevičienės projektavimo biuras bei UAB „Travėja“). Projektas buvo įvykdytas per metus laiko.

„Šiandien, kerpant juostelę, norime su visa miesto bendruomene pasidžiaugti, jog, suremiant pečius, iš mažų dalykų bendromis jėgomis galima padaryti gana didelius ir gražius dalykus“ – skyriaus atidarymo ceremonijoje kalbėjo ligoninės direktorė Audronė Kuodienė.

Tuometinis „Mėlynojo choro“ vedlys Edmundas Seilius, skyriaus atidarymo ceremonijoje dalyvavęs kartu su keletu choristų bei žmona Kristina Zmailaite, pasidžiaugė, jog jų entuziazmo dėka šiandien vaikams yra sutiekiamos puikios gydymo sąlygos. „Širdyje man labai smagu ir noriu visus pasveikinti su geru bendruomeniškumo užkratu” – džiugiais jausmais dalijosi chorvedys. Edmundui pritardama jo žmona pasidžiaugė, jog „surėmus pečius, galima padaryti sunkiai įgyvendinamus dalykus“.

Savivaldybės meras Vidmantas Brazys pasakojo, jog, dėl sumažinto biudžeto, nebuvo lengva atrasti lėšų šio skyriaus renovacijai. Tačiau, pasak mero „bendrai surėmus pečius kilniam tikslui – vaikams“, buvo skirta nemaža finansinė parama ir atlikti darbai. Meras dėkojo visiems prie skyriaus įkūrimo prisidėjusiems už bendrai atliktą kilnų darbą.

Ceremonijoje dalyvavęs Juozas Olekas dėkojo tiems, kurie aukojo lėšas, kurie dirbo. „Ypatingai dėkoju medikams, kurie dar daug dės savo pastangų ir darbo, jog ne tik gražios sienos puoštų skyrių, bet ir jūsų nuoširdus bendravimas padėtų likimo nuskriaustiems vaikams“ – kalbėjo LR Seimo narys.

LR Seimo narys Albinas Mitrulevičius, Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos skyriaus atidarymo šventėje kalbėdamas apie projektą „Suremkime pečius“, priminė liaudies posakį, kuriame „yra sakoma, kad būtum laimingas, padaryk kažką gero ir kitiems“. Anot A. Mitrulevičiaus, šis projektas itin reikšmingas tiek miesto bendruomenei, tiek medikams, nes tai „bendros pastangos, bendras noras ir bendras darbas“.

“Marijampoliečių bendruomeninės jėgos dėka padarėme didelį ir svarbų darbą“ – kalbėjo Klemensas Agentas, Marijampolės Rotary klubo atstovas, vadovavęs klubui 2010 m., kuomet buvo vystoma Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos skyriaus renovacijos idėja. „Malonu pasidžiaugti bendru kūriniu. Tai vienas iš didžiausių bendruomenės atliktų darbų“ – toliau dėstė 18-ą tūkst. litų padovanojusio Rotary klubo narys.

Įvykdytu projektu pasidžiaugė ir kiti Marijampolės Rotary klubo nariai. Audrius Grybauskas, dabartinis klubo prezidentas sakė, jog „šio projekto įgyvendinimas bendruomenėje galbūt bus posūkio taškas į suartėjimą ir supratimą, jog surėmus pečius galima padaryti daug. Mūsų darbas pasibaigė, o medikų darbas truks ištisus metus“.

Skyriaus atidarymo ceremonijoje dalyvavo ligoninės kapelionas Remigijus Maceina. Jam pašventinus skyriaus patalpas, simboliškai buvo perkirpta atidarymo juostelė. Susirinkusieji galėjo apžiūrėti modernias skyriaus patalpas, pabendrauti su ten dirbančio medicinos personalo darbuotojais.

Kad laiko vingiuose nepasimirštų, kas pridėjo rankas prie šių patalpų įkūrimo, skyriaus patalpose buvo pakabinta atminimo lentelė.

Už bendruomeniškumą, įdėtas pastangas, kūrybiškumą, nuoširdumą bei operatyvumą, kurių dėka gimė tvarus projektas „Suremkime pečius“, Marijampolės ligoninė nuoširdžiai dėkoja E. Seiliui bei Marijampolės „Mėlynajam chorui“, Marijampolės Rotary klubui, savivaldybės administracijai, UAB „Statybos ritmas“, UAB „Mavista“, R. Marcinkevičienės projektavimo biurui, UAB „Travėja“, UAB „G4S Lietuva“ ir kitiems prisidėjusiems.

enktadienio popietę Marijampolės ligoninėje vyko diskusija „Kokybė – tai ne tik naujos technologijos, bet ir kultūra bei moralinės vertybės“. Renginyje, skirtame slaugytojų profesinei šventei paminėti, mintimis dalinosi ligoninės administracijos bei slaugytojų bendruomenės atstovai, ligoninės kapelionas, LR Seimo nariai.

„Ar slaugytojos darbas – profesija, ar pašaukimas, manau – abu“ – renginyje kalbėjo koordinatorė klinikinei slaugai Jūratė Noreikevičienė. Pasak jos, ligoniui reikalinga ne tik naujausia medicininė aparatūra, bet ir šiltas mediko žodis. Tad slaugytojo darbas yra savotiška tarnystė žmogui.

Panašiomis mintimis dalinosi ir priėmimo skyriuje bendrosios praktikos slaugytojos darbą dirbanti Jūratė Lukoševičiūtė: „didžiuojuosi būdama slaugytoja ir padėdama žmonėms. Savo darbu suteikiu ligoniams vilties. Šioje profesijoje atrandu pašaukimą“.

Akušerijos ginekologijos tarnybos vyresnioji slaugos administratorė Rūta Markelienė, diskutuodama apie žmogiškojo faktoriaus bei naujų technologijų privalumus, kalbėjo, jog čia būtų galima rašyti lygybės ženklą.

LR Seimo narys A. Mitrulevičius diskusijoje teigė, jog naujos technologijos bei žmogiškasis faktorius privalo eit kartu. Turi būti skiriamas itin didelis dėmesys bendravimui, telkiantis ir būnant supratingesniais vieni kitų atžvilgiu.

„Kokybę matuoti – sistema“ – iššūkiu ją įvardijęs kalbėjo diskusijos dalyvis LR Seimo narys, medikas J. Olekas. Pašnekovas dalinosi mediko darbo prisiminimais, pasidžiaugė turėdamas galimybę sugrįžti į Marijampolę.

Ligoninės direktorė Audronė Kuodienė susirinkusiems kalbėjo, jog slaugytojo profesija yra labai gerbiama bei vertinama tiek medikų, tiek pacientų. Slaugos specialistams įstaigos vadovė linkėjo optimizmo, profesinės sėkmės ir stiprybės.

Diskusijai besibaigiant, jos organizatorė bei moderatorė Rita Kepalavičienė, direktoriaus pavaduotoja slaugai, visiems diskusijos dalyviams uždavė paskutinįjį vienodą klausimą: „kokią žinutę norite pasiųsti slaugytojams, kurią jie išsineštų ir galėtų perduoti savo kolegoms?“ Pati į užduotąjį klausimą atsakė linkėdama: „kiekvienam nuolatinio siekimo būti profesionalu savo darbo vietoje. Visų mūsų patirtis nuolat patvirtina – ten, kur susiduriame su profesionalumu, nesvarbu kurioje profesinėje veikloje, ten neišvengiamai formuojasi mūsų teigiamas požiūris ir pagarbi elgsena“.