Kodėl pavargsta mūsų širdys? Pokalbis su kardiologe I. Ruočkiene

Pašėlęs gyvenimo tempas, stresai, nesirūpinimas sveikata rimtai susargdina ne vieną. Dėl tokio gyvenimo būdo labiausiai kenčia mūsų širdis. Medikai perspėja, kad sergančiųjų širdies ligomis vis daugėja. Tuomet esame priversti ieškoti pagalbos.

Apie širdies ligas kalbamės su Marijampolės apskrities ligoninėje dirbančia gydytoja kardiologe Ieva RUOČKIENE, kurią pacientai už rūpestingumą, profesionalumą, jautrumą jau spėjo pamėgti.

Darbu provincijos ligoninėje nenusivylė

Apie naują, jauną, rūpestingą širdies ligų gydytoją Marijampolės regione netruko pasklisti garsas. Pas gydytoją ėmė registruotis ne tik Marijampolės savivaldybės gyventojai, bet ir Vilkaviškio, Prienų. Mums belaukiant pokalbio, gydytojai padėkoti už laiku nustatytą diagnozę atėjo pacientė. Moteris neslėpė, kad labai vertina gydytoją. Rimtų širdies negalavimų pacientė turi daug metų, būtent ši gydytoja rado sprendimą, kaip jai padėti.

Pas gydytoją vizito laukę garbaus amžiaus pacientai džiaugėsi maloniu priėmimu, išklausymu.

Gydytoja Ieva Ruočkienė į Marijampolės ligoninę dirbti atvyko prieš dvejus metus. Dėl savo sprendimo ji sakė nesigailėjusi nė minutę. Pasak gydytojos, jos šaknys – Suvalkijoje, tad ji sugrįžo gyventi į gimtuosius Kybartus. Į darbą Marijampolės ligoninėje važinėja. Vairuoti automobilį medikė mėgsta, tad sunkumų nekyla. Priešingai, jai tai – poilsis.

„Važiuodama pailsiu, apmąstau dienos darbus, pasigrožiu vaizdais už lango. Aš visą gyvenimą važinėjau“, – sako moteris. Gyvendama nedideliame miestelyje ji mato daug privalumų. Mažiau lėkimo, įtampos, streso, kad kažkur nespėji. Daugiau sveiko oro, gamtos, bendravimo su žmonėmis, vidinės ramybės.

Paklausta, ar nepasiilgsta sostinės šurmulio, buvusių kolegų ir draugų, gydytoja sako, kad šį poreikį kompensuoja darbas Santaros klinikose. Gydytoja čia dirba keletą kartų per mėnesį.

Apie mediciną svajojo nuo mažens

Medicina – jos išsipildžiusi svajonė. Pasak Ievos, jau pirmoje klasėje žinojo, kad bus gydytoja, ir kryptingai ruošėsi šiai profesijai. „Man visada šis darbas buvo įdomus, norėjosi padėti žmonėms, mano mama – medikė, tad ir tai turėjo įtakos“, – neslepia gydytoja Ieva.

Baigusi Kybartų gimnaziją ji studijavo Lietuvos sveikatos mokslų universitete Kaune ir Vilniaus universitete. Kardiologiją pasirinko jau studijuodama. Pasak Ievos, šis mokslas įdomus, ji daug domėjosi kardiopatologija. Studijos truko šešiolika metų, dar buvo ir stažuotės Danijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Ispanijoje.

Pasak kardiologės, širdies ligų daug, sergančiųjų jomis vis daugėja. Gydytojos manymu, tai lemia šiandienis gyvenimo būdas. „Žmonės per mažai rūpinasi savo sveikata, labiau linkę ją patikėti specialistams, bet tuomet, kai jau suserga. Rūpintis sveikata privalu ir sveikiems.“

Paklausta, kaip mums reikėtų prižiūrėti savo širdį, ji vardija kelis elementarius dalykus: aktyviai gyventi (judėti, sportuoti), neturėti žalingų įpročių, antsvorio, vengti įtampos, kontroliuoti stresą, sveikai maitintis, dalyvauti BPG (šeimos gydytojų) siūlomose prevencijos programose. Daugiau džiaugtis, juoktis, mylėti, mažiau gyventi dramomis, mažiau domėtis neigiama informacija, nekaupti nuoskaudų. Per savo darbo praktiką gydytoja Ieva pastebėjusi, kad dažnai širdies ligas lydi depresija, liūdesys, emocinės problemos. „Žmogaus savijautai ne mažiau svarbi ir dvasinė sveikata“, – sako medikė. Aišku, įtakos širdies susirgimams, ypač jauno amžiaus žmonėms, turi ir paveldimumas, taip pat kiti faktoriai.

Anot gydytojos, sunerimti verta ir neatidėliojant kreiptis į šeimos gydytoją, kai pajuntame skausmus krūtinėje, dūstame, jaučiame širdies permušimus, vargina didelis kraujospūdis. Tai gali rodyti, kad mūsų širdis sunegalavo.

Gydytoja kardiologė pastebi, jog dažniau į medikus kreipiasi moterys, bet tai nereiškia, kad vyrų širdys stipresnės. „Vyrai paprastai vengia gydytojų, jie kantresni, į pablogėjusią sveikatą numoja ranka, o be reikalo“, – mano ji.

Pasak medikės, jeigu jūsų artimajam sustreikavo sveikata, privalu pasirūpinti tinkama pagalba. Jeigu įtariate, kad žmogus patyrė infarktą, neatidėliodami kvieskite greitąją medicininę pagalbą. Patiems duoti žmogui medikamentų nevertėtų, nes ne visada skausmas krūtinėje praneša apie sergančią širdį, gali būti ir kitų ligų, netinkami vaistai gali pabloginti situaciją.

Jeigu žmogus prarado sąmonę, iškvietus greitąją pagalbą reikia pradėti gaivinimą, atlikti krūtinės paspaudimus, kol atvyks medikai.

Nuobodžiauti nėra laiko

Paklausta, ar nenuobodžiauja sostinę iškeitusi į provinciją, I. Ruočkienė sako, kad nėra laiko nuobodžiauti. Priešingai, jo trūksta.

„Aš daug dirbu, namo grįžtu jau po 19 valandos, dar nubėgu į sporto salę pasportuoti, ir dienos nėra. Atsipalaiduoti, pailsėti geriausiai padeda knyga, puodelis arbatos. Toks vakaras idealus“, – pasakoja moteris.

Anot medikės, per dieną Marijampolės konsultacinėje poliklinikoje ji priima 14–20 pacientų. „Daugiau nepajėgiu, nes pati atlieku papildomus tyrimus. Pirmoje dienos pusėje pacientus priimu kabinete, paskui darau tyrimus, vakarop vėl priimu pacientus, sugrįžusius kartotinei konsultacijai. Aš labai suprantu žmones, kad jiems pikta, jog ilgai užtrunka patekti pas kardiologą, bet negaliu nieko pakeisti, daugiau pacientų nepajėgiu priimti. Atiduodu prioritetą kokybei. Stengiuosi atlikti darbą profesionaliai, iš širdies, bet ne visada man pavyksta tai padaryti, nesu visagalė. Kitą kartą žmogus tiesiog nesupranta, negirdi, ką jam sakai. Žinau, kad dalis žmonių išeina iš mano kabineto ir nepatenkinti, sulaukiu ne tik gražių padėkų. Būna labai skaudu, atrodo, širdį atiduodi, stengiesi, o išeina priešingai. Kartais esu nusivylusi, būna apmaudu, ir sugrįžusi namo stengiuosi pabūti viena, kad savo išgyvenimų kitiems neperteikčiau. Tokia ta gydytojo kasdienybė“, – pasakoja I. Ruočkienė.

Paklausta, ar nesvarstė galimybės išvykti dirbti į užsienį, kardiologė neslepia, kad sotesnė kitų šalių medikų duona jos nevilioja. Čia jos gimtinė, jai brangūs žmonės, šeima, namai, draugai. „Medicina – ne ta specialybė, iš kurios galima užsidirbti, tai daugiau pašaukimas“, – sako gydytoja Ieva.

Ji pasakoja, kad laisvalaikiu mėgsta ne tik skaityti, bet ir aktyviai pajudėti. Patinka šiaurietiškas ėjimas, joga, automobilių sportas. Dabar ji aktyviai stebi Dakaro ralį. Gydytojos vyras – pučiamųjų instrumentų orkestro „Kybartai“ koncertmeisteris, tad moteris ir muzika domisi, kai tik gali, lydi vyrą į koncertus Lietuvoje ir užsienyje.

Gydytoją kalbino Loreta Tumelienė 

Interviu išspausdintas laikraštyje Suvalkietis“. 

 

„Mamų skrynioje“ – dovanos

Besibaigiant gražiausioms metų šventėms, Trijų karalių dieną į Marijampolės ligoninę atvyko daug svečių su dovanomis Akušerijos ginekologijos skyriui ir ten esančiai „Mamų skryniai“.

Mamų skrynią“ jau tradiciškai aplankė Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas Artūras Visockis, mero patarėja Agnė Pavelčikienė, Socialinės ir sveikatos apsaugos komiteto pirmininkas Alvydas Kirkliauskas, Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Svajonė Rainienė, Sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Inga Bagdanavičienė, Marijampolės trečiojo amžiaus universiteto, senjorų ir neįgaliųjų dienos centro „Židinys“, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių bendrijos „Viltis“ Marijampolės skyriaus atstovai.

Džiaugiamės, kad kasmet į „Mamų skrynią“ atnešama daug dovanų, kurios išdalinamos sunkiau besiverčiančioms naujagimio sulaukusioms šeimoms.

Šia geranoriška pagalba pasinaudoja vis daugiau Marijampolės ligoninėje susilaukusių naujagimių tėvelių. „Mamų skrynia“ skaičiuoja dešimtmetį, o prie šio kilnaus projekto prisidėti galite kiekvienas.

VšĮ Marijampolės ligoninės inf. 

Ligoninė įgyvendina savanorystės projektą

Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendina savanoriškos veiklos projektą „Padėkime sveikti“, kuriam finansavimą, 2090,0 Eur. iš Marijampolės savivaldybės administracijos Turizmo, sporto ir jaunimo iniciatyvų plėtojimo programos priemonės „Marijampolės savivaldybės jaunimo reikalų tarybos veiklos rėmimas, institucijų ir jaunimo bendradarbiavimo skatinimas, savanorystės modelio įgyvendinimas“ skyrė Marijampolės savivaldybės administracija.

Projekto kuratorė vyriausioji slaugos administratorė Rita Kepalavičienė džiaugiasi, kad ligoninės teikta paraiška atitiko Marijampolės savivaldybės savanoriškos tarnybos įgyvendinimo savanorius priimančių organizacijų projektų finansavimo 2019 metų nuostatus ir pavykus gauti finansavimą sėkmingai įgyvendinti projekto tikslai, uždaviniai, pasiekti planuoti rezultatai.

Šiuo metu pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos sutartis ligoninėje savanoriauja 5 savanoriai, kurie gauna paramą ir palaikymą, ugdomi jų įgūdžiai padėti sergančiajam ir arba neįgaliam asmeniui, besigydančiam ligoninėje. Projekto lėšomis įsigytos kanceliarinės prekės ir asmens apsaugos priemonės savanoriams, užtikrinančios hospitalinių infekcijų prevenciją – vienkartinės pirštinės, skysčiai rankų dezinfekcijai, skystas muilas rankoms. Savanoriai supažindinti su savanoriškos veiklos mastu ligoninėje, įgijo žinias apie VšĮ Marijampolės ligoninės veiklą, jiems suteiktos konsultacijos dėl asmens duomenų apsaugos, pacientų privatumo politikos, bendravimo ir bendradarbiavimo su medicinos personalu ir pacientais, žinios apie bendravimo kultūros svarbą teikiant asmens sveikatos paslaugas.

Savanorystė ligoninėje remiasi empatija (gebėjimu atpažinti kito žmogaus emocinę būseną, sugebėjimu jausti ir suprasti tai, ką jaučia kitas žmogus – pasijausti kito žmogaus vietoje). Savanorius moko ir konsultuoja kuratorius ir savanoriškos veiklos atlikimo priežiūrą skyriuose atliekantys vyresnieji slaugos administratoriai. Ligoninės skyriuose savanoriai, bendradarbiaudami su slaugos personalu, slaugytojais ir slaugytojų padėjėjais, padeda pacientams jų kasdieninėse gyvybinėse veiklose: atlieka techninius darbus, kurjerio, palydovo funkcijas, transportuoja pacientus sėdimais, gulimais vežimėliais ar lova diagnostiniams tyrimams ir gydomosioms procedūroms. Prižiūrint slaugos personalui maitina negalinčius savarankiškai pavalgyti pacientus, bendrauja su jais: palydi pasivaikščioti, skaito knygas, palaiko pokalbį, išklauso.

Savanorystė ypač vertinga patirtis jauniems žmonėms, siekiantiems save realizuoti, bei apsispręsti dėl profesijos pasirinkimo ateityje.

 

Ligoninėje veikia bevielis internetas

Nuo šiol Marijampolės ligoninės pacientai galės naudotis nemokamu bevieliu internetu. Marijampolė yra viena iš 15 savivaldybių, kurioms suteikta finansinė parama interneto prieigai viešose erdvėse įrengti. Džiugu, kad šiuolaikinės technologijos diegiamos ligoninėje. Interneto ryšys šiais laikais yra neatsiejamas nuo įprasto gyvenimo, tad interneto ryšys ligoninės patalpose pacientams pravers.

Ligoninėje įrengti 28 didžiąją patalpų dalį apimantys interneto prieigos taškai. Savivaldybė įsipareigojo užtikrinti ryšio tiekimą. Per trejus metus šiai paslaugai bus skirta per 3000 eurų.

„Sprendimas įdiegti Wi-Fi tinklą ligoninėje pacientams suteiks dar daugiau patogumo. Esant šiai paslaugai, pacientai ar jų artimieji turės galimybę neatitrūkti nuo įprasto gyvenimo ar darbo reikalų“ – sakė ligoninės direktorė Audronė Kuodienė.

Ligoninės vadovybės planuose Wi-Fi tinklą išnaudoti ir darbe: registratūroje įrengti šiuolaikiškus registracijos punktus ir šiuolaikines technologijas integruoti į slaugytojų darbą.

VšĮ Marijampolės ligoninės inf. 

Artėjant šventėms, pacientus džiugino meninė programa

Gruodžio 10 d. pas Marijampolės ligoninės Psichikos ligų skyriaus pacientus atvyko Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo pranciškonų pasauliečių vietinės brolijos nariai. Kartu su Marijampolės meno mokyklos mokiniais pacientams dovanojo advento popietę „Iš širdies į širdį“.

Renginio metu skambėjo poezijos eilės, kurias skaitė lituanistė Marijampolės literatų klubo „Sietynas“ poetė Rita Volteraitienė,  ištraukas iš Šventojo rašto skaitė brolis pranciškonas Algirdas bei skambėjo meno mokyklos mokinių atliekamos melodijos.

Graži draugystė su pranciškonų pasauliečių brolijos nariais tęsiasi jau aštuonerius metus. Kasmet šios brolijos nariai atvyksta į mūsų ligoninę su čia besigydančiais pacientais pasidalinti žiupsneliu gėrio, šilumos bei tikėjimo ir palinkėti gražių, jaukių ateinančių švenčių.

VšĮ Marijampolės ligoninės inf. 

 

 

Pokalbis su gydytoju L. Matuzoniu apie specialybę, darbą bei laisvalaikį

„Yra gydytojų, kurie specializuojasi tik konkretaus sąnario patologijoje ir gydyme. Ortopedija-traumatologija taip išsiplėtė, kad vienam specialistui visko aprėpti nebeįmanoma“, – įsitikinęs Marijampolės ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas Laurynas Matuzonis (41 m.)

 

– Dabartinėje darbovietėje budėti pradėjote dar rezidentūros metais. Dalis rezidentų čia atvyksta su papildoma paskata – ligoninė apmoka jų studijas. Kodėl pasirinkote Sūduvos sostinę ir be papildomos motyvacijos?

– Pagrindinė motyvacija greičiausiai buvo finansinė: ieškojau, kur papildomai įsidarbinti rezidentūros metais. Kodėl Marijampolė? Mano žmona yra kilusi iš čia, todėl tai buvo patogus miestas mums abiem: savaitgaliais, kai aš budėdavau, žmona aplankydavo tėvus, seseris.

– Krūviai nemaži, kelionės tarp darbo ir namų suryja laiko, algos medikų vis nedžiugina. Kas palaiko jūsų entuziazmą dirbti? Minčių išvykti į užsienį nebuvo?

– Išvykti į užsienį ne tik minčių, bet ir rimtų ketinimų buvo. Iki šiol turiu ortopedo-traumatologo licenziją, leidžiančią dirbti Norvegijoje, mokiausi norvegų kalbos. Blogesnę dieną pagalvoju apie išvažiavimą, bet sprendimo likti nesigailiu. Pastebiu, kad Lietuvą palieka ne tik rezidentai ir jauni specialistai. Mano teta, kuri dirba psichiatre, būdama penkiasdešimties metų išvyko į Švediją. Nežinau, kas palaiko entuziazmą dirbti (šypsosi). Turbūt tos pačios priežastys kaip ir daugelį kitų gydytojų: susikurti gyvenimai, šeima, vaikai, tėvai. Mano vaikams yra didelis džiaugsmas, kai juos aplanko seneliai, seneliams laimė matyti, kaip auga jų anūkai.

– Praktikoje taikote artroskopijos metodą. Kuo jis naudingas?

– Artroskopija – tai minimaliai invazinė chirurginė procedūra, naudojama sąnarių ligų diagnostikai bei gydymui. Artroskopijos metu per mažus pjūvius į sąnarį yra įvedamas artroskopas – tokia maža kamera, kiti tam pritaikyti instrumentai, kurių pagalba atliekamos diagnostinės ar gydomosios procedūros. Šis metodas taikomas ne tik kelio, peties, tačiau ir klubo, čiurnos, alkūnės bei mažųjų, tokių kaip riešo, plaštakos sąnarių diagnostikai ir gydymui.

Priešingai nei operuojant sąnarius įprastiniu būdu, šis metodas padeda išvengti didelių pjūvių. Dėl to formuojasi mažesni randai, audiniai mažiau traumuojami, greičiau atkuriama sąnario funkcija. Šiandien dalis patologijų yra gydomos tik artroskopiškai. Metodas taip pat leidžia geriau apžiūrėti sąnarį, jo struktūras, patikslinti ar rasti patologiją, kurios kartais nepavyksta pamatyti magnetinio rezonanso tyrimo metu. Artroskopinės sąnarių operacijos vis dažniau pakeičia atviras operacijas ar net padeda išspręsti problemas, kurias būtų sudėtinga pašalinti įprastinėmis priemonėmis.

– Lietuvius vis dažniau vargina trapių kaulų liga vadinama osteoporozė. Kokios pagrindinės jos priežastys?

– Osteoporozė dar vadinama tyliąja liga, nes dažniausiai diagnozuojama tik tada kai įvyksta kaulų lūžis. Dažniausia ligos priežastis – menopauzė. Tiksliau sakant, pomenopauzinis periodas, maždaug sutampa su šeštuoju gyvenimo dešimtmečiu. Menopauzės metu staigiai krenta estrogenų kiekis, šis hormonas padeda atkurti bei išlaikyti sveikus kaulus. Liga išsivystyti gali dėl sutrikusio kalcio pasisavinimo. Sunkesnis maisto medžiagų absorbavimas dėl skrandžio ar žarnyno problemų didina osteoporozės riziką. Prasta mityba, žalingi įpročiai, mažas judrumas, didelis kofeino vartojimas sumažina kalcio kiekį organizme. Pagrindinė apsisaugojimo priemonė nuo kaulų retėjimo – aktyvus gyvenimo būdas. Stengtis kuo daugiau judėti, vaikščioti, važiuoti dviračiu, sveikai maitintis, nevengti pieno produktų, esant progai pasilepinti saulės spinduliais.

– Ortopedo-traumatologo specialybė medikų bendruomenėje bent jau anksčiau buvo pavadinama amatu. Jaučiate, kad tebėra gajus šis įvaizdis?

– Nejaučiu, galbūt ta amatininko etiketė – jau praeities reliktas. Taip galima pavadinti ir bet kokią kitą specialybę, kur atsiranda monotonija. Šito aš jau nejaučiau, kai įstojau į rezidentūrą, juolab nejaučiu ir dabar. Ortopedija-traumatologija plėtojama dideliais tempais, atsiradus moderniems diagnostiniams metodams, gerėjant chirurginei technikai, implantams, vis labiau gilinantis į atskiras sritis ortopedija-traumatologija, kaip specialybė, plečiasi, tampa sudėtingesnė. Jau dabar Lietuvoje yra gydytojų, kurie specializuojasi tik vieno sąnario patologijoje ir gydyme. Ortopedija-traumatologija taip išsiplėtė, kad vienam specialistui visko aprėpti nebeįmanoma.

– Už lango gruodis. Vis tik nepaisančių šaltuko – gausu. Ką patartumėte tiems, kurie mėgsta sportuoti lauke?  

– Pats mėgstu pabėgioti ir iš praktikos galiu pasakyti, kad žiemos periodas nėra labai saugus šio sporto entuziastams. Šaltas oras nėra problema, galima pasirūpinti šilta apranga. Pagrindinis rūpestis – trumpas šviesios paros periodas, prieš darbą ir po darbo jau būna tamsu. Todėl didėja tikimybė, kad kur nors nepastebėsi susiformavusio leduko. Nesu didelis bėgiojimo specialistas, mano pagrindinai patarimai būtų pasirinkti gerą specialią avalynę, pradedančiajam pasirinkti protingą atstumą, jį didinti pamažu. Mano praktikoje buvo vienas pacientas, kuris be jokio pasiruošimo sugalvojo bėgti iš Marijampolės į Kauną. Tikslo nepavyko pasiekti, nes vaikinas patyrė blauzdikaulio stresinį lūžį. Žmonėms su dideliu antsvoriu nerekomenduoju rinktis bėgimo, jiems geriau minti dviratį, užlipti ant slidžių.

– Esate dalyvavęs tradiciniame Sausio 13-osios aukų pagerbimo bėgime. Devyni kilometrai viduržiemį – treniruočių reikalaujantis iššūkis…

– Nepasakyčiau, kad labai aktyviai sportuoju. Stengiuosi tris kartus per savaitę prasibėgti, nors ne visada pavyksta. Kartą per savaitę einu pažaisti krepšinį. Norėčiau sportui skirti daugiau laiko, tačiau valandų paroje kartais per mažai. Po darbo reikia skirti laiko šeimai, vaikams, todėl dažniausiai į sportbačius įšoku, kai vaikai nueina miegoti.

Kalbino Eimantas Šaulitis

„Lietuvos sveikata“ 

Dosjė:

1998-2004 m. – studijos Kauno Medicinos Universitete

2005-2006 m. – ortopedo-traumatologo rezidentūra Kauno medicinos universitete

2006-2010 m. – ortopedo-traumatologo rezidentūra Vilniaus universitete

2007-2010 m. – VGPUL traumatologijos skyrius, medicinos gydytojas

2007-2010 m. – Marijampolės ligoninė traumatologijos-ortopedijos skyrius, medicinos gydytojas

2010-2017 m. – Marijampolės ligoninė, gydytojas ortopedas-traumatologas

2017-2019 m. – Marijampolės ligoninė, vyresnysis gyd. ortopedas-traumatologas dienos chirurgijai

Ligoninės pacientams padovanota per 400 knygų

Gruodžio 4 d. Marijampolės ligoninėje lankėsi „Rotary“ klubo nariai. Gausus būrys atvyko ne tuščiomis, nešini knygomis, kurios jau sudėliotos skyriuose esančiose knygų lentynėlėse. Klubo narių iniciatyva pacientai, besigydantys ligoninėje, turės galimybę laiką leisti prasmingiau.

„Labai džiaugiamės jūsų iniciatyva. Neprastai malonu, kad kiekvienais metais „Rotary“ klubas yra aktyvus ir kūrybingas, o idėjos reikalingos ne tik ligoninės personalui, bet ir pacientams. Tikimės, kad mažųjų bibliotekėlių idėją pacientai įvertins ir ja naudosis.“ – sakė Marijampolės ligoninės direktorė Audronė Kuodienė.

Į ligoninės skyriuose esančias lentynėlės iš klubo atkeliaus per 400 knygų. Kaip teigė „Rotary“ klubo prezidentas Vidas Krapukaitis, tikimasi, kad iniciatyva ligoninėje pritaps ir įsigyvens, o pacientai noriai skaitys knygas ir ilgos dienos taps malonesnės.

„Rotary“ klubą ir Marijampolės ligoninę sieja ilgametė draugystė. Tai jau ne pirmoji iniciatyva, įgyvendinama įstaigoje. Per daugiau ne dešimtmetį klubo nariai yra nupirkę reikalingą medicininę įrangą ir įrankių, prisidėję rengiant vaikų raidos sutrikimų kabinetą bei kasmet su ligoninės darbuotojais tradiciškai sodina parką, esantį šalia Šešupės.

Marijampolės ligoninės inf. 

Valstybinė ligonių kasa: papildomos vakcinos nuo gripo jau Lietuvoje

Šiandien į Lietuvą pristatyta beveik 24 tūkst. papildomos gripo vakcinos dozių, kurias nupirko Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Tam papildomai prireikė 141 tūkst. eurų. Išaugus gripo vakcinos poreikiui šalyje, VLK specialistai nedelsiant aiškinosi, kiek tiksliai gydymo įstaigoms reikia papildomų dozių.

„Pirmą kartą per gripo vakcinos kompensavimo laikotarpį, beveik visos gydymo įstaigų suplanuotos dozės buvo suskiepytos per rekordiškai trumpą laiką. Nedelsiant įvertinome situaciją ir dėjome visas įmanomas pastangas, kad gyventojai kuo greičiau sulauktų papildomų vakcinų nuo gripo. Džiugu, nes pavyko operatyviai surinkti realų papildomą vakcinų poreikį, suderėti su tiekėju ir per trumpą laikotarpį pristatyti į Lietuvą“, – sako VLK Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėja Lina Reinartienė.

Vakcinos bus pristatomos toms gydymo įstaigoms, kurios pateikė prašymus dėl papildomo vakcinų kiekio.

VLK primena, kad nupirkta vakcina skiepijami rizikos grupių asmenys, kuriems susirgti gripu yra didžiausia tikimybė: 65 metų ir vyresni žmonės, nėščiosios, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, taip pat sergantieji lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais. Be to, ligonių kasų kompensuojama vakcina skiepijami ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Rizikos grupėms priklausantys gyventojai, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. 

VLK inf. 

Marijampolės medikai šimtametei grąžino judėjimo laisvę

Praėjusią savaitę Marijampolės ligoninėje garbingo amžiaus senolei atlikta sėkminga kairio klubo protezavimo operacija. Ji Onai Barkevičienei buvo reikalinga po namuose patirto lūžio. Šiandien 102 metus skaičiuojanti guvi močiutė jaučiasi puikiai ir jau vaikšto ligoninės koridoriais.

Pacientės sveikata rūpinosi visa gydytojų komanda: I Vidaus ligų skyriaus vedėja Irena Kunevičienė, Anesteziologijos ir intensyvios terapijos vedėjas Eligijus Jucius bei operaciją atlikęs Traumatologijos ortopedijos skyriaus vedėjas Aivaras Razmirskis. Visas ligoninės personalas yra sužavėtas pacientės energija ir sklindančiu pozityvumu.

Senolei buvo nustatyta apatinių kvėpavimo takų infekcija, tad kelias savaites pacientė buvo ruošiama būsimai operacijai. Kaip teigė gydytoja I. Kunevičienė, trijų savaičių laikotarpis iki operacijos nebuvo lengvas, tačiau žingsnelis po žingsnelio, su tikėjimu, viskas krypo gera linkme. „Man labiausiai atmintyje išliko močiutės noras vaikščioti ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Tai puikus pavyzdys, kai visa komanda: pacientas, jo artimieji, ligoninės gydytojai ir visas personalas yra geranoriškai nusiteikę ir siekia bendradarbiauti.“ – sakė I vidaus ligų skyriaus vedėja.

Pasak Anesteziologijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjo E. Juciaus, operacijos sėkmė priklausė ne tik nuo puikaus senolės nusiteikimo, bet ir jos gyvenimo būdo. „Nežiūrint į pacientės garbų amžių, visas gyvenimas buvo fiziškai aktyvus.“ – teigė E. Jucius. Gydytojų komanda glaudžiai bendradarbiavo ir daug diskutavo dėl pacientės gydymo. Operacijos metu, jai buvo skiriama anestezija, kuo mažiau veikianti širdies ir kraujagyslių sistemos darbą.

Tą dieną, kai kalbinome pacientę, jai buvo numatyta atlikti mankštą ir po operacijos pirmą kartą padėti atsistoti. O. Barkevičienę operavęs gydytojas A. Razmirskis pasidžiaugė, kad operacija, trukusi maždaug apie valandą, praėjo be nesklandumų. „Akivaizdu, kad operacijos rezultatai puikūs. Pacientė ne tik geba atsisėti, ji jau vaikšto ligoninės koridoriais“ – teigė pacientę operavęs gydytojas.

Visą gyvenimą siuvėja pradirbusi O.Barkevičienė pasakojo, kad iš pradžių abejojo dėl operacijos, tačiau, noras vaikščioti buvo stipresnis už visas baimes. Pacientė džiaugėsi visais gydytojais ir ją supančiu personalu. Anot jos, visas personalas labai geras, malonus ir rūpinasi, tarsi ji būtų gydytojų šeimos narė. Tądien jau galėjusi atsistoti šimtametė džiaugėsi pranokusi pati save ir šmaikščiai juokavo, kad sulauks ir 150 metų. 

VšĮ Marijampolės ligoninės inf. 

Kad ši svetainė tinkamai veiktų, kartais į jūsų įrenginį ji įrašo mažas duomenų rinkmenas, vadinamuosius slapukus.

Slapukas (angl. Cookies) – mažas tekstinis dokumentas, turintis unikalų identifikacijos numerį, kuris yra perduodamas iš interneto tinklalapio į lankytojo kompiuterio kietąjį diską, kad tinklalapio administratorius galėtų atskirti lankytojo kompiuterį ir matyti jo veiklą internete. Unikalus numeris identifikuoja lankytojo naršyklę kiekvieną kartą jam apsilankius tinklalapyje. Slapukai neleidžia interneto tinklalapiams įsiminti jokios asmeninės lankytojo informacijos (tokios kaip lankytojo vardas ir adresas), kurį vartotojas galėtų pamiršti įslaptinti. Slapukų visada galima atsisakyti ir išjungti, tačiau tuomet gali neveikti kai kurios puslapio funkcijos. Jį naudojant tinklalapyje atsimenama informacija apie apsilankymą, pvz., pageidaujama kalba ir kiti nustatymai. Todėl kitas apsilankymas gali būti paprastesnis, o svetainė naudingesnė.

Uždaryti