„Yra gydytojų, kurie specializuojasi tik konkretaus sąnario patologijoje ir gydyme. Ortopedija-traumatologija taip išsiplėtė, kad vienam specialistui visko aprėpti nebeįmanoma“, – įsitikinęs Marijampolės ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas Laurynas Matuzonis (41 m.)

 

– Dabartinėje darbovietėje budėti pradėjote dar rezidentūros metais. Dalis rezidentų čia atvyksta su papildoma paskata – ligoninė apmoka jų studijas. Kodėl pasirinkote Sūduvos sostinę ir be papildomos motyvacijos?

– Pagrindinė motyvacija greičiausiai buvo finansinė: ieškojau, kur papildomai įsidarbinti rezidentūros metais. Kodėl Marijampolė? Mano žmona yra kilusi iš čia, todėl tai buvo patogus miestas mums abiem: savaitgaliais, kai aš budėdavau, žmona aplankydavo tėvus, seseris.

– Krūviai nemaži, kelionės tarp darbo ir namų suryja laiko, algos medikų vis nedžiugina. Kas palaiko jūsų entuziazmą dirbti? Minčių išvykti į užsienį nebuvo?

– Išvykti į užsienį ne tik minčių, bet ir rimtų ketinimų buvo. Iki šiol turiu ortopedo-traumatologo licenziją, leidžiančią dirbti Norvegijoje, mokiausi norvegų kalbos. Blogesnę dieną pagalvoju apie išvažiavimą, bet sprendimo likti nesigailiu. Pastebiu, kad Lietuvą palieka ne tik rezidentai ir jauni specialistai. Mano teta, kuri dirba psichiatre, būdama penkiasdešimties metų išvyko į Švediją. Nežinau, kas palaiko entuziazmą dirbti (šypsosi). Turbūt tos pačios priežastys kaip ir daugelį kitų gydytojų: susikurti gyvenimai, šeima, vaikai, tėvai. Mano vaikams yra didelis džiaugsmas, kai juos aplanko seneliai, seneliams laimė matyti, kaip auga jų anūkai.

– Praktikoje taikote artroskopijos metodą. Kuo jis naudingas?

– Artroskopija – tai minimaliai invazinė chirurginė procedūra, naudojama sąnarių ligų diagnostikai bei gydymui. Artroskopijos metu per mažus pjūvius į sąnarį yra įvedamas artroskopas – tokia maža kamera, kiti tam pritaikyti instrumentai, kurių pagalba atliekamos diagnostinės ar gydomosios procedūros. Šis metodas taikomas ne tik kelio, peties, tačiau ir klubo, čiurnos, alkūnės bei mažųjų, tokių kaip riešo, plaštakos sąnarių diagnostikai ir gydymui.

Priešingai nei operuojant sąnarius įprastiniu būdu, šis metodas padeda išvengti didelių pjūvių. Dėl to formuojasi mažesni randai, audiniai mažiau traumuojami, greičiau atkuriama sąnario funkcija. Šiandien dalis patologijų yra gydomos tik artroskopiškai. Metodas taip pat leidžia geriau apžiūrėti sąnarį, jo struktūras, patikslinti ar rasti patologiją, kurios kartais nepavyksta pamatyti magnetinio rezonanso tyrimo metu. Artroskopinės sąnarių operacijos vis dažniau pakeičia atviras operacijas ar net padeda išspręsti problemas, kurias būtų sudėtinga pašalinti įprastinėmis priemonėmis.

– Lietuvius vis dažniau vargina trapių kaulų liga vadinama osteoporozė. Kokios pagrindinės jos priežastys?

– Osteoporozė dar vadinama tyliąja liga, nes dažniausiai diagnozuojama tik tada kai įvyksta kaulų lūžis. Dažniausia ligos priežastis – menopauzė. Tiksliau sakant, pomenopauzinis periodas, maždaug sutampa su šeštuoju gyvenimo dešimtmečiu. Menopauzės metu staigiai krenta estrogenų kiekis, šis hormonas padeda atkurti bei išlaikyti sveikus kaulus. Liga išsivystyti gali dėl sutrikusio kalcio pasisavinimo. Sunkesnis maisto medžiagų absorbavimas dėl skrandžio ar žarnyno problemų didina osteoporozės riziką. Prasta mityba, žalingi įpročiai, mažas judrumas, didelis kofeino vartojimas sumažina kalcio kiekį organizme. Pagrindinė apsisaugojimo priemonė nuo kaulų retėjimo – aktyvus gyvenimo būdas. Stengtis kuo daugiau judėti, vaikščioti, važiuoti dviračiu, sveikai maitintis, nevengti pieno produktų, esant progai pasilepinti saulės spinduliais.

– Ortopedo-traumatologo specialybė medikų bendruomenėje bent jau anksčiau buvo pavadinama amatu. Jaučiate, kad tebėra gajus šis įvaizdis?

– Nejaučiu, galbūt ta amatininko etiketė – jau praeities reliktas. Taip galima pavadinti ir bet kokią kitą specialybę, kur atsiranda monotonija. Šito aš jau nejaučiau, kai įstojau į rezidentūrą, juolab nejaučiu ir dabar. Ortopedija-traumatologija plėtojama dideliais tempais, atsiradus moderniems diagnostiniams metodams, gerėjant chirurginei technikai, implantams, vis labiau gilinantis į atskiras sritis ortopedija-traumatologija, kaip specialybė, plečiasi, tampa sudėtingesnė. Jau dabar Lietuvoje yra gydytojų, kurie specializuojasi tik vieno sąnario patologijoje ir gydyme. Ortopedija-traumatologija taip išsiplėtė, kad vienam specialistui visko aprėpti nebeįmanoma.

– Už lango gruodis. Vis tik nepaisančių šaltuko – gausu. Ką patartumėte tiems, kurie mėgsta sportuoti lauke?  

– Pats mėgstu pabėgioti ir iš praktikos galiu pasakyti, kad žiemos periodas nėra labai saugus šio sporto entuziastams. Šaltas oras nėra problema, galima pasirūpinti šilta apranga. Pagrindinis rūpestis – trumpas šviesios paros periodas, prieš darbą ir po darbo jau būna tamsu. Todėl didėja tikimybė, kad kur nors nepastebėsi susiformavusio leduko. Nesu didelis bėgiojimo specialistas, mano pagrindinai patarimai būtų pasirinkti gerą specialią avalynę, pradedančiajam pasirinkti protingą atstumą, jį didinti pamažu. Mano praktikoje buvo vienas pacientas, kuris be jokio pasiruošimo sugalvojo bėgti iš Marijampolės į Kauną. Tikslo nepavyko pasiekti, nes vaikinas patyrė blauzdikaulio stresinį lūžį. Žmonėms su dideliu antsvoriu nerekomenduoju rinktis bėgimo, jiems geriau minti dviratį, užlipti ant slidžių.

– Esate dalyvavęs tradiciniame Sausio 13-osios aukų pagerbimo bėgime. Devyni kilometrai viduržiemį – treniruočių reikalaujantis iššūkis…

– Nepasakyčiau, kad labai aktyviai sportuoju. Stengiuosi tris kartus per savaitę prasibėgti, nors ne visada pavyksta. Kartą per savaitę einu pažaisti krepšinį. Norėčiau sportui skirti daugiau laiko, tačiau valandų paroje kartais per mažai. Po darbo reikia skirti laiko šeimai, vaikams, todėl dažniausiai į sportbačius įšoku, kai vaikai nueina miegoti.

Kalbino Eimantas Šaulitis

„Lietuvos sveikata“ 

Dosjė:

1998-2004 m. – studijos Kauno Medicinos Universitete

2005-2006 m. – ortopedo-traumatologo rezidentūra Kauno medicinos universitete

2006-2010 m. – ortopedo-traumatologo rezidentūra Vilniaus universitete

2007-2010 m. – VGPUL traumatologijos skyrius, medicinos gydytojas

2007-2010 m. – Marijampolės ligoninė traumatologijos-ortopedijos skyrius, medicinos gydytojas

2010-2017 m. – Marijampolės ligoninė, gydytojas ortopedas-traumatologas

2017-2019 m. – Marijampolės ligoninė, vyresnysis gyd. ortopedas-traumatologas dienos chirurgijai

Gruodžio 4 d. Marijampolės ligoninėje lankėsi „Rotary“ klubo nariai. Gausus būrys atvyko ne tuščiomis, nešini knygomis, kurios jau sudėliotos skyriuose esančiose knygų lentynėlėse. Klubo narių iniciatyva pacientai, besigydantys ligoninėje, turės galimybę laiką leisti prasmingiau.

„Labai džiaugiamės jūsų iniciatyva. Neprastai malonu, kad kiekvienais metais „Rotary“ klubas yra aktyvus ir kūrybingas, o idėjos reikalingos ne tik ligoninės personalui, bet ir pacientams. Tikimės, kad mažųjų bibliotekėlių idėją pacientai įvertins ir ja naudosis.“ – sakė Marijampolės ligoninės direktorė Audronė Kuodienė.

Į ligoninės skyriuose esančias lentynėlės iš klubo atkeliaus per 400 knygų. Kaip teigė „Rotary“ klubo prezidentas Vidas Krapukaitis, tikimasi, kad iniciatyva ligoninėje pritaps ir įsigyvens, o pacientai noriai skaitys knygas ir ilgos dienos taps malonesnės.

„Rotary“ klubą ir Marijampolės ligoninę sieja ilgametė draugystė. Tai jau ne pirmoji iniciatyva, įgyvendinama įstaigoje. Per daugiau ne dešimtmetį klubo nariai yra nupirkę reikalingą medicininę įrangą ir įrankių, prisidėję rengiant vaikų raidos sutrikimų kabinetą bei kasmet su ligoninės darbuotojais tradiciškai sodina parką, esantį šalia Šešupės.

Marijampolės ligoninės inf. 

Praėjusią savaitę Marijampolės ligoninėje garbingo amžiaus senolei atlikta sėkminga kairio klubo protezavimo operacija. Ji Onai Barkevičienei buvo reikalinga po namuose patirto lūžio. Šiandien 102 metus skaičiuojanti guvi močiutė jaučiasi puikiai ir jau vaikšto ligoninės koridoriais.

Pacientės sveikata rūpinosi visa gydytojų komanda: I Vidaus ligų skyriaus vedėja Irena Kunevičienė, Anesteziologijos ir intensyvios terapijos vedėjas Eligijus Jucius bei operaciją atlikęs Traumatologijos ortopedijos skyriaus vedėjas Aivaras Razmirskis. Visas ligoninės personalas yra sužavėtas pacientės energija ir sklindančiu pozityvumu.

Senolei buvo nustatyta apatinių kvėpavimo takų infekcija, tad kelias savaites pacientė buvo ruošiama būsimai operacijai. Kaip teigė gydytoja I. Kunevičienė, trijų savaičių laikotarpis iki operacijos nebuvo lengvas, tačiau žingsnelis po žingsnelio, su tikėjimu, viskas krypo gera linkme. „Man labiausiai atmintyje išliko močiutės noras vaikščioti ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Tai puikus pavyzdys, kai visa komanda: pacientas, jo artimieji, ligoninės gydytojai ir visas personalas yra geranoriškai nusiteikę ir siekia bendradarbiauti.“ – sakė I vidaus ligų skyriaus vedėja.

Pasak Anesteziologijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjo E. Juciaus, operacijos sėkmė priklausė ne tik nuo puikaus senolės nusiteikimo, bet ir jos gyvenimo būdo. „Nežiūrint į pacientės garbų amžių, visas gyvenimas buvo fiziškai aktyvus.“ – teigė E. Jucius. Gydytojų komanda glaudžiai bendradarbiavo ir daug diskutavo dėl pacientės gydymo. Operacijos metu, jai buvo skiriama anestezija, kuo mažiau veikianti širdies ir kraujagyslių sistemos darbą.

Tą dieną, kai kalbinome pacientę, jai buvo numatyta atlikti mankštą ir po operacijos pirmą kartą padėti atsistoti. O. Barkevičienę operavęs gydytojas A. Razmirskis pasidžiaugė, kad operacija, trukusi maždaug apie valandą, praėjo be nesklandumų. „Akivaizdu, kad operacijos rezultatai puikūs. Pacientė ne tik geba atsisėti, ji jau vaikšto ligoninės koridoriais“ – teigė pacientę operavęs gydytojas.

Visą gyvenimą siuvėja pradirbusi O.Barkevičienė pasakojo, kad iš pradžių abejojo dėl operacijos, tačiau, noras vaikščioti buvo stipresnis už visas baimes. Pacientė džiaugėsi visais gydytojais ir ją supančiu personalu. Anot jos, visas personalas labai geras, malonus ir rūpinasi, tarsi ji būtų gydytojų šeimos narė. Tądien jau galėjusi atsistoti šimtametė džiaugėsi pranokusi pati save ir šmaikščiai juokavo, kad sulauks ir 150 metų. 

VšĮ Marijampolės ligoninės inf. 

Penktadienį Marijampolėje vyko tęstiniai LEAN vadybos principų mokymai. Šį kartą toliau gilintasi į situacijos tyrimo metodus. Aiškintasi, kokiomis priemonėmis išanalizuoti įstaigose esančias problemas.

Aptartas „5x why“ (5 kodėl) ir A3 ataskaitos metodai, „Išakavos“ diagrama, saugumo vertinimo matrica (SAC), vizualinis valdymas bei „Kanban sistema“.

Šie metodai yra skirti kuo gilesnei problemos analizei. Taikant šiuos metodus, darbuotojams nereikia papildomo pasiruošimo ir skatinama analitiškai mąstyti bei savarankiškai nustatyti problemą. Metodai pasitelkiami, kai reikia suprasti problemą bei poreikį, suprasti esamą būklę, identifikuoti kontrolinius matmenis, sukurti veiksmų planą ir stabilizuoti rezultatus.  Per vizualinį valdymą siekiama išryškinti svarbiausius darbo elementus įstaigoje. Aptarta, kaip analizuoti sudėtingas problemas, kurios atsitinka dėl įvairių priežasčių. Mokymų metu dalyviai minėtus metodus pritaikė atlikdami praktines užduotis.

Tęstiniai mokymai vyksta Marijampolės ligoninei vykdant projektą „LT-PL-3R-247 „Inovatyvus LEAN procesų valdymas Lenkijos – Lietuvos pasienio ligoninėse“. Šio projekto tikslas –stiprinti viešųjų įstaigų institucinius gebėjimus, plečiant pasienio sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimą ir siekiant geresnės teikiamų viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. Veiklomis siekiama stiprinti Lietuvos ir Lenkijos pasienio regioninių ligoninių darbo efektyvumą ir našumą, įgyvendinant inovatyvią valdymo politiką, kitaip vadinamą „LEAN management“ (Lean vadyba) – LEAN Healthcare (Lean sveikatos apsauga).

VšĮ Marijampolės ligoninės inf.

 

 

Praėjusį penktadienį su VšĮ Marijampolės ligoninės bendruomene susitiko Lietuvos Respublikos Seimo nariai Paulė Kuzmickienė, Justas Džiugelis bei Raimundas Martinėlis Marijampolės savivaldybės tarybos narys Andrius Vyšniauskas. Susitikime su ligoninės administracija, gydytojais ir slaugytojais, kalbėta apie sveikatos sistemos problemas bei iššūkius, su kuriais ligoninė susiduria kasdieniniame darbe.

VšĮ Marijampolės ligoninės direktorė Audronė Kuodienė trumpai pristatė įstaigą, apžvelgė žmogiškuosius ir finansinius išteklius, pristatė įvykdytus bei vykdomus projektus. „Ši ligoninė ypatinga tuo, kad pacientai kreipiasi ne tik iš Marijampolės rajono, bet gyventojai ir iš kitų Lietuvos vietų. Dėl šios priežasties paslaugų suteikiama žymiai daugiau, nei už jas apmokama“ – vieną iš problemų įvardijo įstaigos direktorė.

Seimo nariai pasidalino mintimis apie svarstymus bei būsimus sprendimus sveikatos sistemos srityje ir sutiko, kad ne visoms ligoninėms yra sudarytos vienodos sąlygos sėkmingai dirbti. Susitikimo metu kviesta kalbėti ne tik apie darbo sąlygas medikams, bet ir mikroklimatą įstaigose tai labai svarbu ir reikšminga kartu ieškant optimaliausių sprendimų. 

VšĮ Marijampolės ligoninės inf. 

Marijampolės ligoninė, siekdama būti inovatyvia ir šiuolaikiška įstaiga, šių metų pradžioje pradėjo įgyvendinti projektą LT-PL-3R-247 „Inovatyvus LEAN procesų valdymas Lenkijos – Lietuvos pasienio ligoninėse“.   Svarbiausios projekto veiklos – seminarų ir mokymų ciklas apie LEAN vadybos filosofiją ir taikymą sveikatos priežiūros įstaigose bei reikalingos įrangos ligų diagnostikoje atnaujinimas.

VšĮ Marijampolės ligoninės specialistai jau dirba su aukštos raiškos vaizdo endoskopine sistema, kurią sudaro vaizdo gastroskopas, kolonoskopas su papildomais elementais. Atnaujinus įrangą virškinamojo trakto ligos bei kepenų veikos sutrikimai bus diagnozuojami kokybiškiau. Endoskopinė video sistema, paremta naujausiomis technologijomis, padės specialistams onkologinių ligų diagnozės nustatyme. Kolonoskopas skitas endoskopiniams storosios žarnos ir distalinės plonosios žarnos dalies bei storosios žarnos ligų tyrimams atlikti.

Pacientai, norintys pasinaudoti šiais tyrimais, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Taip pat Valstybinė ligonių kasa siūlo pasinaudoti prevencine storosios žarnos programa. Reikalingą informaciją apie programą rasite interneto puslapyje www.vlk.lt.

Projekto LT-PL-3R-247 „Inovatyvus LEAN procesų valdymas Lenkijos – Lietuvos pasienio ligoninėse“ metu VšĮ Marijampolės ligoninė dar įsigis bėgimo takelį, skirtą naudoti vertikalioje vonioje, elektroterapijos ir elektrostimuliacijos sistemos prietaisus, kulkšnies ir žasto indekso matavimo prietaisą, skirtą periferinių arterinių ligų ankstyvajai diagnostikai, skaitmeninę video monitoringo sistemą miego sutrikimų diagnostikai bei iššauktinių potencialų modulį neurologinių susirgimų diagnostikai ir stebėjimui.

Projekto tikslas – stiprinti viešųjų įstaigų institucinius gebėjimus, plečiant pasienio sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimą ir siekiant geresnės teikiamų viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. Veiklomis siekiama stiprinti Lietuvos ir Lenkijos pasienio regioninių ligoninių darbo efektyvumą ir našumą, įgyvendinant inovatyvią valdymo politiką, kitaip vadinamą „LEAN management“ (Lean vadyba) – LEAN Healthcare (Lean sveikatos apsauga).

Į LEAN vadybos principų mokymus projekto partneriai rinkosi jau tris kartus.   Seminarų ciklas pradėtas mokymais Lenkijoje. Rugpjūčio mėnesį projekto partneriai – VšĮ Marijampolės, Alytaus apskrities S. Kudirkos ir Suvalkų ligoninių darbuotojai susitiko pirmajame seminare ir susipažino su LEAN vadybos principais bei jų taikymu. Aptarę LEAN sistemos susiformavimą, mokymų dalyviai buvo kviečiami LEAN metodą pradėti taikyti ir įgyvendinti praktiškai. Tad daug seminaro užduočių nuo pat pirmųjų mokymų yra integruojamos į realias situacijas, kurios vyksta ligoninių darbe.

VšĮ Marijampolės ligoninės inf. 

 

 

Lapkričio 8 d. į Marijampolę sugūžėjo radiologai iš visos Lietuvos. Miesto kultūros centre vyko Lietuvos radiologų asociacijos suvažiavimas. Dalyvius su Tarptautine radiologijos diena sveikino mero pavaduotojas Artūras Visockis ir VšĮ Marijampolės ligoninės direktorė Audronė Kuodienė.

Marijampolės savivaldybės mero Povilo Isodos vardu, sveikinimo žodį tarė savivaldybės mero pavaduotojas Artūras Visockis. Jis pasidžiaugė, kad specialistai iš visos Lietuvos semsis žinių Marijampolėje. Pabrėžė, kad tokie susitikimai regionams yra labai svarbūs. „Tai puiki galimybė pritraukti jaunus specialistus dirbti Marijampolėje ir gyventojams suteikti kokybiškiausias paslaugas.“ – sakė A. Visockis.

Pasak Lietuvos radiologų asociacijos prezidento profesoriaus Algido Basevičiaus, iniciatyvą rengti konferenciją labai palaikė VšĮ Marijampolės ligoninės direktorė Audronė Kuodienė.

Sveikindama suvažiavimo dalyvius, Marijampolės ligoninės direktorė A. Kuodienė radiologams padėkojo už svarų indėlį – pagalbą diagnozuojant ligas. Visiems linkėjo profesinių aukštumų, kantrybės darbe, prasmingos ir turiningos dienos bei gražių akimirkų besisvečiuojant Marijampolėje.

2019-ieji metai dedikuoti sporto ir traumų radiologijai, o konferencijoje skiriamas dėmesys urgentinei radiologijai. Suvažiavimo metu kartu su kitomis aktualiomis temomis buvo diskutuojami su šiomis sritimis susiję klausimai. Pranešimus skaitė šioje srityje pažengę specialistai ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio. Konferencijoje dalyvavo Europos urgentinės radiologijos draugijos (ESER) prezidentės deleguota pranešėja iš Suomijos – Mary Nummela, pranešėjai iš Norvegijos, Prancūzijos, Švedijos, kitų šalių.

Aptartos naujosios radiologijos technologijos, galvos, nugaros smegenų ir skeleto radiologiniai tyrimai, radiologo vaidmuo klinicisto požoūriu, radiologijos reikšmė priėmimo skyriuje, intervencinės radiologijos galimybės, MR tyrimų galimybės diagnozuojant urgentinę CNS patologiją, klinikinės radiologijos technologo kasdieniai iššūkiai ir galimybės ir kitos svarbios aktualijos.

VšĮ  Marijampolės ligoninės inf. 

Viešojo sektoriaus įstaigos neslepia: viešųjų pirkimų įstatymas, kuriuo jos privalo vadovautis, pirkdamos reikalingas prekes ir paslaugas – gana sudėtingas ir painus. Dirbantiems šioje srityje būtina turėti daug teisinių, ekonominių ir kitokių žinių, nes tik tuomet įmanoma tinkamai parengti technines specifikacijas, tinkamai atlikti visus reikalingus viešųjų pirkimų procedūrų veiksmus.

Kaip teigia Marijampolės ligoninės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Irmantė Plikaitienė, įstaiga pirkti gali savarankiškai arba per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO LT).

„Viešųjų pirkimų įstatymu nustatyta, kad už perkančiąsias organizacijas sudėtingas ir paprastai gana ilgai (kartais po 3-4 mėnesius ir ilgiau) užtrunkančias viešųjų pirkimų procedūras gali atlikti CPO LT. Pirkti per CPO LT perkančiosioms organizacijoms naudinga, nes visos reikalingos procedūros atliekamos žymiai greičiau, taip sutaupomas laikas. – pasakoja I. Plikaitienė. – Per CPO LT dažniausiai perkame vaistus, elektros energiją bei vienkartines medicinines prekes, taip pat kanceliarines, buities prekes ir kompiuterinę įrangą“.

Anot pašnekovės, visos viešųjų pirkimų procedūros nuo pirmo iki paskutinio žingsnio CPO LT yra viešai prieinamos, matomos, pirkimai atliekami centralizuotai elektroninėje erdvėje, tad taip užtikrinama, kad pirkimo procesas būtų maksimaliai skaidrus, eliminuojamas žmogiškasis veiksnys, o kartu ir subjektyvių sprendimų galimybė.

Irmantė Plikaitienė, yra įsitikinusi, jog reikalinga praplėsti CPO LT elektroninio katalogo pasirinkimo galimybes nauju galimų įsigyti prekių asortimentu, siekiant skaidrinti viešuosius pirkimus Lietuvoje.

Darbai ir paslaugos sudaro mažą dalį visų pirkimų

Kalbant apie tai, ar dažnai ir daug perka Marijampolės ligoninė, statistika išties iškalbinga. Kalbant bendrąja prasme, Marijampolės ligoninė, per metus vidutiniškai atlieka 1000 pirkimų, ne išimtis ir 2018 m., per kuriuos buvo įvykdyta 1012 viešųjų pirkimų už nepilnai 2 mln. eurų. Viešieji pirkimai buvo tarptautiniai ir supaprastinti įskaitant ir mažos vertės pirkimus, kurių vertė siekė – daugiau nei 700 000 eurų.

Per pirmąjį 2019 m. pusmetį įvykdyti 23 viešųjų pirkimų konkursai už daugiau nei 600 000 eurų bei 474 mažos vertės pirkimai, kurių bendra vertė taip pat siekia daugiau nei pusę milijono eurų.

„Didžiausią dalį įstaigos viešųjų pirkimų sudaro medicininė įranga ir priemonės, skirtos pacientams gydyti, tokios, kaip vienkartinės medicininės priemonės, reagentai, vaistai ir kita. Įvairaus pobūdžio įstaigai reikalingi darbai ir paslaugos sudaro labai mažą dalį visų pirkimų“, – tvirtina I. Plikaitienė.

Su korupcijos apraiškomis nesusiduria

Į klausimą, kaip vertintų viešoje erdvėje sutinkamą nuomonę, jog sveikatos priežiūros sektorius, kalbant apie viešuosius pirkimus, laikomas vienu rizikingiausių korupcijos požiūriu, Marijampolės ligoninės viešųjų pirkimų skyriaus vedėja I. Plikaitienė tvirtina, kad iš esmės visuomenėje dažniausiai yra girdima, kad per viešuosius pirkimus kažkas kažką nusipirko brangiau nei būtų galėjęs.

„Mūsų ligoninės viešųjų pirkimų skyrius su korupcijos apraiškomis nėra susidūręs“, – teigia pašnekovė.

Anot jos, Marijampolės ligoninė pati neteikia jokių pretenzijų dėl viešųjų pirkimų konkurso sąlygų, neskundžia sprendimų, kadangi kaip Tiekėjas Perkančioji organizacija dalyvauja labai retai. „Marijampolės ligoninė vykdydama viešuosius pirkimus vidutiniškai gauna iki 15 vnt. pretenzijų, į kurias stengiamės atsakyti nenukrypstant nuo pirkimo objekto esmės. Paprastai gaunamose pretenzijose mūsų įstaiga yra kaip tarpininkas tiekėjų ginčuose dėl siūlomo objekto“, – pasakoja I. Plikaitienė.

Korupcijos išvengti padeda viešumas

Pasak I. Plikaitienės, Marijampolės ligoninė turi antikorupcijos prevencijos  programą, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti veiksmingos antikorupcinių priemonių sistemos veikimą įstaigoje ir didinti visuomenės pasitikėjimą Marijampolės ligonine.

„Šia programa siekiame nustatyti galimas korupcijos pasireiškimo priežastis ligoninėje. Taip pat nustatyti tas ligoninės veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė. Esame numatę konkrečius korupcijos rizikos veiksnių mažinimo ir šalinimo veiksmus. Viešai skelbiame informaciją apie ligoninės veiklą, informuojame visuomenę apie nustatytas galimas korupcines veiklas. Taip pat šviečiame darbuotojus korupcijos prevencijos klausimais, skatiname būti sąmoningais bei laikytis etikos principų“, – tvirtina Marijampolės ligoninės atstovė.

Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.

  Šaltinis: 15min.lt 

Eriko Ovčarenko/15min nuotrauka 

 

Marijampolės ligoninė siekia būti inovatyvia ir šiuolaikiška įstaiga, todėl šių metų pradžioje pradėjo įgyvendinti projektą LT-PL-3R-247 „Inovatyvus LEAN procesų valdymas Lenkijos – Lietuvos pasienio ligoninėse“, kurio tikslas – stiprinti viešųjų įstaigų institucinius gebėjimus, plečiant pasienio sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimą ir siekiant geresnės teikiamų viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės.

Projektu siekiama stiprinti Lietuvos ir Lenkijos pasienio regioninių ligoninių darbo efektyvumą ir našumą, įgyvendinant inovatyvią valdymo politiką, kitaip vadinamą „LEAN management“ (Lean vadyba) – LEAN Healthcare (Lean sveikatos apsauga).

Projekto svarbiausios veiklos – seminarų ir mokymų ciklas apie LEAN vadybos filosofiją ir taikymą sveikatos priežiūros įstaigose. Šis seminarų ciklas rugpjūčio paskutiniąją savaitę prasidėjo mokymais Lenkijoje. Antrasis susitikimas įvyko rugsėjo 27 d. Suvalkuose.

Trečiasis projekto partnerių susitikimas vyko spalio 24-25 dienomis Birštone. Šiame susitikime buvo dirbama komandomis ir praktiškai sudarinėjo ir taikė vertybių srauto žemėlapius, kurie padeda atspindėti darbo kokybę, paslaugų laukimo eiles ir laiką, kurį tenka laukti pacientui, norint gauti paslaugą.

Tai – tęstiniai mokymai, tad kitas susitikimas vyks lapkričio mėnesį Marijampolėje.

VšĮ Marijampolės ligoninės inf.