Pokalbis su gydytoju L. Matuzoniu apie specialybę, darbą bei laisvalaikį

„Yra gydytojų, kurie specializuojasi tik konkretaus sąnario patologijoje ir gydyme. Ortopedija-traumatologija taip išsiplėtė, kad vienam specialistui visko aprėpti nebeįmanoma“, – įsitikinęs Marijampolės ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas Laurynas Matuzonis (41 m.)

 

– Dabartinėje darbovietėje budėti pradėjote dar rezidentūros metais. Dalis rezidentų čia atvyksta su papildoma paskata – ligoninė apmoka jų studijas. Kodėl pasirinkote Sūduvos sostinę ir be papildomos motyvacijos?

– Pagrindinė motyvacija greičiausiai buvo finansinė: ieškojau, kur papildomai įsidarbinti rezidentūros metais. Kodėl Marijampolė? Mano žmona yra kilusi iš čia, todėl tai buvo patogus miestas mums abiem: savaitgaliais, kai aš budėdavau, žmona aplankydavo tėvus, seseris.

– Krūviai nemaži, kelionės tarp darbo ir namų suryja laiko, algos medikų vis nedžiugina. Kas palaiko jūsų entuziazmą dirbti? Minčių išvykti į užsienį nebuvo?

– Išvykti į užsienį ne tik minčių, bet ir rimtų ketinimų buvo. Iki šiol turiu ortopedo-traumatologo licenziją, leidžiančią dirbti Norvegijoje, mokiausi norvegų kalbos. Blogesnę dieną pagalvoju apie išvažiavimą, bet sprendimo likti nesigailiu. Pastebiu, kad Lietuvą palieka ne tik rezidentai ir jauni specialistai. Mano teta, kuri dirba psichiatre, būdama penkiasdešimties metų išvyko į Švediją. Nežinau, kas palaiko entuziazmą dirbti (šypsosi). Turbūt tos pačios priežastys kaip ir daugelį kitų gydytojų: susikurti gyvenimai, šeima, vaikai, tėvai. Mano vaikams yra didelis džiaugsmas, kai juos aplanko seneliai, seneliams laimė matyti, kaip auga jų anūkai.

– Praktikoje taikote artroskopijos metodą. Kuo jis naudingas?

– Artroskopija – tai minimaliai invazinė chirurginė procedūra, naudojama sąnarių ligų diagnostikai bei gydymui. Artroskopijos metu per mažus pjūvius į sąnarį yra įvedamas artroskopas – tokia maža kamera, kiti tam pritaikyti instrumentai, kurių pagalba atliekamos diagnostinės ar gydomosios procedūros. Šis metodas taikomas ne tik kelio, peties, tačiau ir klubo, čiurnos, alkūnės bei mažųjų, tokių kaip riešo, plaštakos sąnarių diagnostikai ir gydymui.

Priešingai nei operuojant sąnarius įprastiniu būdu, šis metodas padeda išvengti didelių pjūvių. Dėl to formuojasi mažesni randai, audiniai mažiau traumuojami, greičiau atkuriama sąnario funkcija. Šiandien dalis patologijų yra gydomos tik artroskopiškai. Metodas taip pat leidžia geriau apžiūrėti sąnarį, jo struktūras, patikslinti ar rasti patologiją, kurios kartais nepavyksta pamatyti magnetinio rezonanso tyrimo metu. Artroskopinės sąnarių operacijos vis dažniau pakeičia atviras operacijas ar net padeda išspręsti problemas, kurias būtų sudėtinga pašalinti įprastinėmis priemonėmis.

– Lietuvius vis dažniau vargina trapių kaulų liga vadinama osteoporozė. Kokios pagrindinės jos priežastys?

– Osteoporozė dar vadinama tyliąja liga, nes dažniausiai diagnozuojama tik tada kai įvyksta kaulų lūžis. Dažniausia ligos priežastis – menopauzė. Tiksliau sakant, pomenopauzinis periodas, maždaug sutampa su šeštuoju gyvenimo dešimtmečiu. Menopauzės metu staigiai krenta estrogenų kiekis, šis hormonas padeda atkurti bei išlaikyti sveikus kaulus. Liga išsivystyti gali dėl sutrikusio kalcio pasisavinimo. Sunkesnis maisto medžiagų absorbavimas dėl skrandžio ar žarnyno problemų didina osteoporozės riziką. Prasta mityba, žalingi įpročiai, mažas judrumas, didelis kofeino vartojimas sumažina kalcio kiekį organizme. Pagrindinė apsisaugojimo priemonė nuo kaulų retėjimo – aktyvus gyvenimo būdas. Stengtis kuo daugiau judėti, vaikščioti, važiuoti dviračiu, sveikai maitintis, nevengti pieno produktų, esant progai pasilepinti saulės spinduliais.

– Ortopedo-traumatologo specialybė medikų bendruomenėje bent jau anksčiau buvo pavadinama amatu. Jaučiate, kad tebėra gajus šis įvaizdis?

– Nejaučiu, galbūt ta amatininko etiketė – jau praeities reliktas. Taip galima pavadinti ir bet kokią kitą specialybę, kur atsiranda monotonija. Šito aš jau nejaučiau, kai įstojau į rezidentūrą, juolab nejaučiu ir dabar. Ortopedija-traumatologija plėtojama dideliais tempais, atsiradus moderniems diagnostiniams metodams, gerėjant chirurginei technikai, implantams, vis labiau gilinantis į atskiras sritis ortopedija-traumatologija, kaip specialybė, plečiasi, tampa sudėtingesnė. Jau dabar Lietuvoje yra gydytojų, kurie specializuojasi tik vieno sąnario patologijoje ir gydyme. Ortopedija-traumatologija taip išsiplėtė, kad vienam specialistui visko aprėpti nebeįmanoma.

– Už lango gruodis. Vis tik nepaisančių šaltuko – gausu. Ką patartumėte tiems, kurie mėgsta sportuoti lauke?  

– Pats mėgstu pabėgioti ir iš praktikos galiu pasakyti, kad žiemos periodas nėra labai saugus šio sporto entuziastams. Šaltas oras nėra problema, galima pasirūpinti šilta apranga. Pagrindinis rūpestis – trumpas šviesios paros periodas, prieš darbą ir po darbo jau būna tamsu. Todėl didėja tikimybė, kad kur nors nepastebėsi susiformavusio leduko. Nesu didelis bėgiojimo specialistas, mano pagrindinai patarimai būtų pasirinkti gerą specialią avalynę, pradedančiajam pasirinkti protingą atstumą, jį didinti pamažu. Mano praktikoje buvo vienas pacientas, kuris be jokio pasiruošimo sugalvojo bėgti iš Marijampolės į Kauną. Tikslo nepavyko pasiekti, nes vaikinas patyrė blauzdikaulio stresinį lūžį. Žmonėms su dideliu antsvoriu nerekomenduoju rinktis bėgimo, jiems geriau minti dviratį, užlipti ant slidžių.

– Esate dalyvavęs tradiciniame Sausio 13-osios aukų pagerbimo bėgime. Devyni kilometrai viduržiemį – treniruočių reikalaujantis iššūkis…

– Nepasakyčiau, kad labai aktyviai sportuoju. Stengiuosi tris kartus per savaitę prasibėgti, nors ne visada pavyksta. Kartą per savaitę einu pažaisti krepšinį. Norėčiau sportui skirti daugiau laiko, tačiau valandų paroje kartais per mažai. Po darbo reikia skirti laiko šeimai, vaikams, todėl dažniausiai į sportbačius įšoku, kai vaikai nueina miegoti.

Kalbino Eimantas Šaulitis

„Lietuvos sveikata“ 

Dosjė:

1998-2004 m. – studijos Kauno Medicinos Universitete

2005-2006 m. – ortopedo-traumatologo rezidentūra Kauno medicinos universitete

2006-2010 m. – ortopedo-traumatologo rezidentūra Vilniaus universitete

2007-2010 m. – VGPUL traumatologijos skyrius, medicinos gydytojas

2007-2010 m. – Marijampolės ligoninė traumatologijos-ortopedijos skyrius, medicinos gydytojas

2010-2017 m. – Marijampolės ligoninė, gydytojas ortopedas-traumatologas

2017-2019 m. – Marijampolės ligoninė, vyresnysis gyd. ortopedas-traumatologas dienos chirurgijai