Marijampolės ligoninė > Baigtas įgyvendinti projektas Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“

Kategorija: Baigtas įgyvendinti projektas Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“

Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais. Šis projektas buvo įgyvendintas kartu su partneriais, Suvalkų vaivadijos ligonine. Dėl pasaulį užklupusios pandemijos, projekto įgyvendinimas užsitęsė net 6 mėnesius, tačiau buvo įgyvendintas sėkmingai, ir projekto rezultatai džiuginantys.
Projekto įgyvendinimo metu buvo suorganizuotas 31 renginys, kurių metu dalyvavo 456 dalyviai. Didžioji dalis renginių buvo organizuoti nuotoliniu būdu. Vyko bendri IT specialistų ir ligoninių personalo mokymai, kurių temos „ ES 2018/05/25 Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas: naujovės ir praktinis taikymas“ bei „Kibernetinis saugumas-kaip išvengti incidentų ir žalos darbo vietose“ labai aktualios. Mokymuose ir pasidalijimo patirtimi darbiniuose susitikimuose dalyvavo 356 partnerių darbuotojai. Mokymų ir susitikimų metu buvo diskutuojama apie tai, kaip išvengti kibernetinių incidentų ir žalos, apie atsakingą elgesį darbo vietoje, dalijamasi gerąja ligoninių patirtimi. Partneriai įsigijo 33 vienetus kompiuterinės bei programinės įrangos. VšĮ Marijampolės ligoninė kartu su programinės įrangos licencijomis įsigijo 20 kompiuterių, 1 serverį, 2 ugniasienius, 1 kompiuterinės bei programinės įrangos komplektą, skirtą gydytojams radiologams, programinę įrangą, skirtą duomenų praradimo prevencijai.
Pagrindinis šio įgyvendinto projekto tikslas buvo – asmeninių ir medicininių duomenų apsaugos optimizavimas stiprinant pasienio sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimą ir ieškant bendrų sprendimų. Projektas buvo nukreiptas į Lietuvos ir Lenkijos pasienio regiono ligoninių efektyvų jautriųjų duomenų tvarkymą – atsakingą jų kaupimą, apdorojimą ir saugojimą. Įgyvendinto projekto rezultatai iš tiesų visiems svarbūs ir reikalingi, tačiau vizualiai „plika akimi“, jie nėra matomi. Didėjant duomenų srautui ir atsiradus 5G mobiliajam ryšiui, kibernetinių atakų skaičius pasaulyje itin išaugęs, tad pasirūpinti tinkama duomenų apsauga yra kiekvienos įstaigos pareiga.
Spartus darbo procesų automatizavimas ir kompiuterizavimas skatina ne tik apsisaugoti nuo kibernetinių atakų, bet ir užtikrinti sklandesnį duomenų judėjimą, taikyti modernius IT sprendimus. Abiejų partnerių – ligoninių atstovų – teigimu, be modernios informacinių technologijų bazės negali funkcionuoti jokia ligoninė. „Šiuo metu duomenų apsauga ypač dažnai girdimas terminas, todėl džiaugiuosi, jog mūsų ligoninė įgyvendino šį projektą, kurio metu didžioji dalis darbuotojų sudalyvavo ypatingai naudinguose mokymuose, todėl tikiuosi, jog pažeidimų šioje srityje išvengsime“, – sakė Viešosios įstaigos Marijampolės ligoninės direktorius Mantas Čėsna.
„Tam, kad technologijos būtų apsaugotos ir parengtos atremti bet kokius kibernetinius pavojus, būtina suprasti duomenų apsaugos svarbą, priimti konkrečius sprendimus, nuolat tobulėti.“, – teigia Viešosios įstaigos Marijampolės ligoninės Informacinių technologijų skyriaus vedėjas Tomas Mikelaitis.

Savanorystė – nepamatuojama investicija sau ir bendruomenei

Savanorystė vis dažniau vertinama veikla visame pasaulyje. Norintys užsiimti šia veikla skiria savo laiką, žinias, energiją ir patirtį visuomenės naudai. Už savanorišką veiklą nėra mokami pinigai, tačiau įgyta patirtis, žinios ir buvimas bendruomenėje, plečia akiratį ir kompetencijas, ateityje padeda integruotis į darbą ir išspręsti įvairiausias situacijas.

VšĮ Marijampolės ligoninė jau kuris laikas priima savanorius, kurių pagalba yra labai reikšminga personalui. Tam, kad savanorio pareigos ligoninėje būtų tikslingos, o veikla naudinga savanoriui, ligoninės personalui bei pacientui, yra nustatyti tam tikri reikalavimai, su kuriais norime supažindinti būsimus savanorius.

  • Savanoriais pagal Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 5 straipsnį gali būti vyresni kaip 14 metų LR piliečiai arba esantys šalyje teisėti užsieniečiai. Jaunesni nei 18 metų asmenys gali dalyvauti savanoriškoje veikloje, jei tam neprieštarauja tėvai ar globėjai. Marijampolės ligoninė savanorius priima nuo 18 metų, dėl įstaigos veiklos specifikos: privatumo, asmens duomenų apsaugos ir kita.
  • Norint savanoriauti VšĮ Marijampolė ligoninėje galima kreiptis į Marijampolės savivaldybės Jaunimo savanorišką tarnybą (JST) arba užpildyti prašymą ligoninės administracijoje. Gavus raštišką leidimą iš įstaigos direktoriaus, savanoris supažindinamas su ligoninės Darbo tvarkos taisyklėmis bei darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktažais.
  • Ligoninė paskiria savanorišką veiklą atliekančiam asmeniui vadovą, kuris prižiūrės atliekamus darbus ir derins darbo atlikimo grafiką
  • Savanoriai Marijampolės ligoninėje gali atlikti techninius darbus, kurjerio, palydovo funkcijas, transportuoti pacientus. Padėti slaugytojui ar slaugytojo padėjėjui prižiūrėti ir pasirūpinti pacientais – palydėti pasivaikščioti, skaityti knygas, palaikyti pokalbius ir kita.
  • Jei savanoris netinkamai atlieka savo darbą, ligoninė turi teisę atsisakyti savanorio nurodant priežastis. Savanoriui pageidaujant, Marijampolės savivaldybės Jaunimo savanoriškos veiklos tarnyba arba ligoninė gali išduoti dokumentą apie atliktą savanorišką veiklą įstaigoje.
  • VšĮ Marijmapolės ligoninė yra akredituota jaunimo savanorius priimanti organizacija. Visa aktali informacija yra patalpinta Jaunimo reikalų departamento internetiniame puslapyje jrd.lt.

Marijampolės ligoninėje savanorišką veiklą atliko jau nemažas būrys jaunų žmonių. Štai ką jie kalba apie šią patirtį:

„Savanorystė – nesavanaudiška veikla ne tik dėl kitų, bet ir dėl pačio savęs. Atlikdama savanorišką veiklą įgijau naudingos patirties, kurią planuoju panaudoti ir ateityje, nes noriu pasirinkti medicinos studijas. Atlikdama man paskirtus darbus, ligoninėje, įsiliejau į kolektyvą ir jaučiausi neatskiriama jo dalimi. Pasirinkusi šios ligoninės Traumatologijos-ortpedijos skyrių, tikrai nepasigailėjau, kadangi tiek kolektyvas, tiek pacientai priėmė su šypsenomis veiduose. Ne kartą esu išgirdusi, jog džiaugiasi, kad esu ir padedu. Savanorystė ligoninėje tik patvirtino mano pasirinkimą studijuoti mediciną ateityje ir padėti pacientams. Ši patirtis – neįkainojama.“

Agnė G.

„Savanorystė ligoninėje – tai galimybė bent šiek tiek palengvinti personalo darbą bei padėti ligoniams, tuo pačiu gaunant daug vertingesnį nei materialų atlygį – įprasmintą laiką ir naujas patirtis. Iš tiesų, mintis eiti savanoriauti būtent į Marijampolės ligoninę, aplankė gana spontaniškai, nemąsčiau apie tai ilgai ir nesvarsčiau kitų vietų, kur galėčiau padėti. Labai džiaugiuosi, kad atsidūriau būtent šioje įstaigoje. Žinoma, padėti ligoninėje, kur tenka matyti kitų žmonių skausmą, nėra visada lengva, tačiau manau, kad savanoriaudama čia įgavau daugiau empatijos ir pakantumo. Be to sutikau daug malonių žmonių, kurie noriai bendrauja, dalinasi savo istorijomis. Labai noriu padėkoti visam ligoninės personalui už šiltą priėmimą ir kantrybę supažindinant su įvairiais man ankščiau nežinotais dalykais. Labai Jums ačiū.“

Goda S.

„Iš tiesų savanorystė davė daug naudos. Prima, aš įstojau į medicinos studijas. Prieš tai, labai norėjau pamatyti ir pajusti, koks tai yra darbas. Savanoriaujant susipažinau su ligoninės personalu, išgirdau jų pasakojimus apie šį nelengvą darbą. Laikas ligoninėje – man yra   laiko dovanojimas kitiems, kai pats esi laisvas ir ne produktyvus. Kiekviena nauja patirtis daro mane labiau išsilavinusiu, todėl galiu augti, kaip asmenybė.“

Ainas B.

 

VšĮ Marijampolės ligoninės inf. 

Valstybinė ligonių kasa: gripo vakcina jau pasiekė Lietuvą

Pirmosios 50 tūkstančių keturvalentės gripo vakcinos dozių, kuriomis nemokamai bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, jau pasiekė Lietuvą. Jos artimiausiu metu bus pradėtos pristatinėti šalies gydymo įstaigoms.

„Šiuo metu gauta pirmoji gripo vakcinų dalis jau yra skirstoma po Lietuvos gydymo įstaigas. Taigi netrukus bus pradėti nemokamai skiepyti rizikos grupėms priklausantys žmonės“, – sako Valstybinė ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėja Lina Reinartienė.

Jos teigimu, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis 2019/2020 metų gripo sezonui iš viso ligonių kasos nupirko daugiau nei 144 tūkst. keturvalentės gripo vakcinos dozių už beveik 900 tūkst. eurų. Tai yra, buvo įsigyta beveik 13 tūkstančių vakcinos dozių daugiau nei pernai. Tokį vakcinų poreikį, skirtą rizikos grupių asmenų skiepijimui, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui nurodė pačios Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

Kaip ir kasmet, VLK nupirkta vakcina bus skiepijami rizikos grupių asmenys, kuriems susirgti gripu yra didžiausia tikimybė: 65 metų ir vyresni žmonės, nėščiosios, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, taip pat sergantieji lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais. Be to, ligonių kasų kompensuojama vakcina skiepijami ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

VLK primena, kad norintys pasiskiepyti rizikos grupėms priklausantys gyventojai, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Planuojama, kad likusi gripo vakcinos dalis į Lietuvą atkeliaus netrukus – spalio pabaigoje.

VLK inf. 

LEAN vadybos metodo mokymai darbuotojams – Suvalkuose

Marijampolės ligoninė siekia būti inovatyvia ir šiuolaikiška įstaiga, todėl šių metų pradžioje pradėjo įgyvendinti projektą LT-PL-3R-247 „Inovatyvus LEAN procesų valdymas Lenkijos – Lietuvos pasienio ligoninėse“, kurio tikslas – stiprinti viešųjų įstaigų institucinius gebėjimus, plečiant pasienio sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimą ir siekiant geresnės teikiamų viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės.

Projektu siekiama stiprinti Lietuvos ir Lenkijos pasienio regioninių ligoninių darbo efektyvumą ir našumą, įgyvendinant inovatyvią valdymo politiką, kitaip vadinamą „LEAN management“ (Lean vadyba) – LEAN Healthcare (Lean sveikatos apsauga).

Projekto svarbiausios veiklos – seminarų ir mokymų ciklas apie LEAN vadybos filosofiją ir taikymą sveikatos priežiūros įstaigose. Šis seminarų ciklas rugpjūčio paskutiniąją savaitę prasidėjo mokymais Lenkijoje. Antrasis susitikimas įvyko rugsėjo 27 d. Suvalkuose. Tai pirmojo susitikimo tęsinys, kuriame komandos mokėsi taikant LEAN vadybos metodo teorines žinias, sudarinėti situacijų žemėlapius. Mokymų metu aiškintasi, kaip palengvinti darbo procesus ir jų trukmę, kad pacientams būtų suteikiamos kuo kokybiškesnės paslaugos per kuo trumpesnį laiką.

Tai – tęstiniai mokymai, tad kitas susitikimas vyks spalio mėnesį, Birštone. 

VšĮ Marijampolės ligoninės inf. 

Nauja įranga padės greičiau aptikti smegenų kraujotakos sutrikimus

VšĮ Marijampolės ligoninė jau metus įgyvendina „Galvos smegenų kraujotakos ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų  kokybės gerinimas“ projektą. Juo siekiama modernizuoti ligoninės infrastruktūrą, atnaujinti galvos smegenų kraujotakos ligų gydymui ir pacientų stebėjimui reikalingą įrangą ir baldus.

Per 2014-2016 metus Marijampolės ligoninės Nervų ligų skyriuje gydyti 2506 pacientai dėl galvos smegenų kraujotakos ligų.  Nešiuolaikiška įranga įtakoja vėlesnį ligos diagnozės nustatymo laiką ir ilgesnį gydymo laikotarpį. Siekiant gerinti situaciją, vienas iš projektų tikslų – laiku ir kokybiškai užtikrinti galvos smegenų kraujotakos ligų diagnozavimą bei kokybišką gydymą. Įsigijus būtiną medicininę įrangą, baldus bei modernizavus diagnostiką, ligoninės personalas bus apmokytas, kaip efektyviai panaudoti gautą įrangą ir dirbant pasiekti kuo geresnių rezultatų. Svarbu padėti visiems pacientams, patyrusiems ūminį galvos smegenų kraujotakos sutrikimą ir užtikrinti neatidėliotiną kokybišką pagalbą, bei teikti efektyvias paslaugas visiems Marijampolės regiono pacientams.

Į Nervų ligų skyrių jau pristatyti pirmieji medicininiai įrenginiai: ultragarso sistema, turinti diagnostinę programinę įrangą ir daviklius kaklo, galvos kraujagyslėms tirti; ultragarsinė pagrindinių galvos smegenų arterijų (transkaranijinės doplerografijos) tyrimų sistema su papildoma diagnostine ir programine įranga mikroembolų monitoriavimui; monitoriavimo sistema su centrine stotimi; švirkštinė pompa; ultragarsinis šlapimo pūslės liekamojo šlapimo tūrio tyrimo aparatas; hidraulinis apiplovimo įrenginys. Taip pat jau nupirkti ir pristatomi baldai: dušo-tualeto kėdė; perkėlimo bei pasikėlimo diržas. Netrukus skyrių pasieks likusi įranga, reikalinga patogesniam pacientų gydymui: elektrinės pacientų lovos; keltuvas; pacientų transportavimo vežimėlis; transportavimo kėdė-fotelis su gulima pozicija ir kita.

Įsigyta medicininė įranga ir baldai bus naudojami galvos smegenų kraujotakos ligomis sergantiems pacientams gydyti bei rizikos grupėje esantiems pacientams kuo ankščiau diagnozuoti insultą. Vykdant „Galvos smegenų kraujotakos ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų  kokybės gerinimas“ projektą siekiama mažinti pirmalaikį mirtingumą nuo galvos smegenų kraujotakos ligų. Plėtojamas efektyvus integruotos sveikatos priežiūros modelis, sudarantis prielaidas gerinti galvos smegenų kraujotakos ligų profilaktikos, diagnostikos, gydymo paslaugų prieinamumą ir jų kokybę VšĮ Marijampolės ligoninėje.

VšĮ Marijampolės ligoninės inf.

Prasidėjo projekto mokymų ciklas

Marijampolės ligoninė siekia būti inovatyvia ir šiuolaikiška įstaiga, todėl šių metų pradžioje pradėjo įgyvendinti projektą LT-PL-3R-247 „Inovatyvus LEAN procesų valdymas Lenkijos – Lietuvos pasienio ligoninėse“, kurio tikslas – stiprinti viešųjų įstaigų institucinius gebėjimus, plečiant pasienio sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimą ir siekiant geresnės teikiamų viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės.

Projektu siekiama stiprinti Lietuvos ir Lenkijos pasienio regioninių ligoninių darbo efektyvumą ir našumą, įgyvendinant inovatyvią valdymo politiką, kitaip vadinamą „LEAN management“ (Lean vadyba) – LEAN Healthcare (Lean sveikatos apsauga).

Projekto svarbiausios veiklos – seminarų ir mokymų ciklas apie LEAN vadybos filosofiją ir taikymą sveikatos priežiūros įstaigose. Šis seminarų ciklas rugpjūčio paskutiniąją savaitę prasidėjo mokymais Lenkijoje. Projekto partneriai – VšĮ Marijampolės, Alytaus apskrities S. Kudirkos ir Suvalkų ligoninių darbuotojai susitiko pirmajame seminare, kur susipažino su LEAN vadybos principais bei jų taikymu. Susipažinę su LEAN sistemos susiformavimu, buvo kviečiami tai įgyvendinti praktiškai ir pritaikyti LEAN metodo principus savo kasdienėje veikloje. Tad daug seminaro užduočių nuo pat pirmųjų mokymų buvo taikomos praktiškai ir siejamos su realiomis situacijomis darbe.

Tai – tęstiniai mokymai, tad kitas susitikimas vyks rugsėjo mėnesį, Suvalkuose. 

VšĮ Marijampolės ligoninės inf. 

Marijampolės ligoninė įsigis kovai su galvos smegenų insultu reikalingą įrangą

Siekiant, kad galvos smegenų kraujotakos ligos, ypač ūminis insultas, būtų diagnozuojamos operatyviau, o reikalingas gydymas būtų pradėtas kuo greičiau, iš Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų penkioms ligoninėms papildomai skirta daugiau nei 2,7 mln. eurų medicininei įrangai įsigyti.

Numatyta, jog dalis gydymo įstaigų įsigis kompiuterinius tomografus su vaizdų archyvavimo ir perdavimo sistemomis, kitos – kokybiškesniam darbui trūkstamą programinę įrangą.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, įvertinus, kad pastaruosius kelerius metus iš eilės šalyje registruojama apytiksliai po 10 tūkst. ūminių insultų atvejų, o pati liga ankstyvėja, šiuolaikinius reikalavimus atitinkanti įranga turėtų užtikrinti kokybišką diagnostiką ir didesnes galimybes pacientams pasveikti.

„Medicinos technologijos – viena sparčiausiai besivystančių sričių, tad turime investuoti į įrangą, kuri gali padidinti šansus išgyventi ir išvengti gyvenimo kokybę negrįžtamai bloginančių ligos padarinių tūkstančiams susergančių kasmet. Nauja įranga leis greičiau atlikti tyrimus, svariai pagerės jų kokybė, informatyvumas. Taigi, gydytojai žymiai greičiau galės imtis kiekvienu konkrečiu atveju geriausios gydymo taktikos“,  – sako A. Veryga.

Numatyta, kad Telšių, Marijampolės ir Alytaus ligoninės, kurioms atitinkamai skirta 788 tūkst.,  740 tūkst. ir 844 tūkst. eurų, įsigis kompiuterinius tomografus ir vaizdų archyvavimo sistemas. Šios trys ligoninės yra vadinamosios tarpinės pagalbos ligoninės, kuriose, pacientui įtariant ūminį galvos smegenų insultą, turi būti neatidėliojant atliekami tam tikri tyrimai bei sprendžiama dėl gydymo ar tolesnės pagalbos organizavimo.

Naujoji įranga leis gydytojams kiekybiškai įvertinti galvos smegenų kraujotaką, smegenų audinio pakenkimo apimtį, nustatyti galvos smegenų audinio grįžtamus ir negrįžtamus pakitimus.

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, kuriai skirta 164 tūkst. eurų, ir Respublikinė Panevėžio ligoninė (numatyta 174 tūkst. eurų) įsigis vaizdų archyvavimo ir perdavimo sistemas. Programinė ir techninė įranga leis radiologinius vaizdus matyti ir analizuoti ne tik gydančiam gydytojui, bet ir nusiųsti juos kitam specialistui. Tai reiškia, kad kitas specialistas, operatyviai gavęs vaizdus, juos galės tuoj pat peržiūrėti, išsakyti savo nuomonę, pakonsultuoti. Be to, esant poreikiui, vaizdus bus galima perduoti kitoms gydymo įstaigoms, taip užtikrinant galimybę stebėti gydymo eigą, ligos dinamiką.

Šios dvi ligoninės yra akredituoti insulto gydymo centrai, kuriuose 24 valandas per parą užtikrinama operatyvi ir profesionali pagalba pacientams, ištiktiesiems ūminio galvos smegenų insulto, nepriklausomai nuo jų gyvenamos vietos.

Kitos gydymo įstaigos – tiek vadinamosios tarpinės pagalbos, tiek insulto gydymo centrai – jau pasinaudojo finansavimu ir įsigijo reikiamą įrangą arba tai ketina padaryti artimiausiu metu, kai bus atlikti sėkmingam projektų įgyvendinimui reikalingi paruošiamieji darbai.

SAM Spaudos tarnyba 

Marijampolės ligoninės chirurgai ėmėsi lazerinių kojų venų operacijų

Chirurgo Mariaus Purtoko iniciatyva, VšĮ Marijampolės ligoninė įsigijo lazerį kojų venų operacijoms atlikti.

„Lazerinės operacijos šiais laikais nėra didžiulė naujiena. Galima tik pasidžiaugti, kad Marijampolės ligoninė taip pat sparčiai žengia į priekį. Įsigytas lazeris gerina teikiamų paslaugų kokybę ir yra paklausus tarp pacientų“ – sakė Chirurgijos skyriaus vedėjas Marius Purtokas.

Operacijos lazeriu Marijampolės ligoninėje sėkmingai vyksta jau keletą savaičių. Pasak gydytojo, su šiuo lazeriu planuojama atlikti ne tik kojų venų operacijas, bet ateityje bus galima operuoti ir hemarojų, pilonidines cistas, taip pat bus galimybė dirbti otorinolaringologams (LOR) ausų, nosies ir gerklės gydytojams.

Svarbu žinoti, kad PSD draustas žmogus, turintis nusiskundimų dėl kojų venų, pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją įstaigoje, kurioje yra prisiregistravęs. Šeimos gydytojas, atsižvelgęs į paciento ligos diagnozę ir sveikatos būklę, gali paskirti tyrimus, išduoti siuntimą pas gydytoją specialistą pasikonsultuoti dėl operacijos reikalingumo. Specialistas, įvertinęs paciento sveikatos būklę ir nustatęs, kad išsiplėtusių kojų venų operacija yra reikalinga, išduoda siuntimą operacijai. Turint šį siuntimą, pacientas gali rinktis gydymo įstaigą ir gydytoją.

Pasirinkus operaciją VšĮ Marijampolės ligoninėje, pacientui siūlomos dviejų tipų operacijos: tradicinė chirurginė operacija atliekama be priemokos arba lazeriu atliekama operacija. Lyginant priemokos už lazerinę kojų venų operaciją dydį įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose, suma svyruoja nuo 500 iki 800 eurų. Pasirinkus operaciją Marijampolės ligoninėje, pacientui reikės primokėti už vienkartinį zondą, kurio kaina šiuo metu yra 220 eurų.

Lazerinė kojų venų operacija pacientui yra lengvesnė, mažiau skausminga, trumpesnis pooperacinis periodas. Jei operacija atlikta sėkmingai, pacientas jau tą pačią dieną gali išvykti į namus ir tampa greičiau darbingas.

 

VšĮ Marijampolės ligoninės inf.

 

Gerėja medicinos pagalbos priemonių prieinamumas

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino tvarką ir nuo šiol pacientams kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių (MPP) skyrimas gali būti nuolat pratęsiamas be apsilankymo pas šeimos gydytoją, kol pacientui bus reikalingos MPP.

Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro įsakyme.

Šie pokyčiai palengvins sąlygas pacientams, kurie turėdami sveikatos sunkumų kas antrą kartą prireikus medicinos pagalbos priemonių turėdavo keliauti pas šeimos gydytoją.

Nuotolinių paslaugų plėtra ir medicinos darbuotojų funkcijų išplėtimas didina paslaugų prieinamumą, taupo gydytojų ir pacientų laiką, kuris skiriamas apsilankymui pas gydytoją, o visa tai palengvina pacientų ir jais besirūpinančių artimųjų kasdienybę.

Iki šiol kompensuojamus vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP) nuotoliniu būdu t.y. paskambinęs šeimos gydytojui, pacientas galėjo išsirašyti tik kas antrą kartą. Nuo šiol nuotolinės paslaugos teikimo metu šeimos gydytojas arba slaugytojas galės išrašyti pacientui anksčiau gydytojo paskirtas kompensuojamąsias MPP daugiau nei keletą kartų iš eilės.

Tikimasi, jog atnaujinta tvarka pagerins priemonių prieinamumą sveikatos problemų turintiems pacientams, palengvins medicinos darbuotojų darbą ir leis pacientų artimiesiems patogiau pasirūpinti sergančiais artimaisiais.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pernai MPP naudojo apie 150 tūkst. pacientų ir tam prireikė 15,8 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų. Tuo tarpu, per pirmuosius šešis šių metų mėnesius MPP naudojo apie 133 tūkst. pacientų, kurių išlaidoms kompensuoti išleista 9,6 mln. eurų iš PSDF biudžeto.

Visus teisės aktus galima rasti Teisės aktų registre.  

SAM Spaudos tarnybos inf.