Nuo šiol Marijampolės ligoninės pacientai galės naudotis nemokamu bevieliu internetu. Marijampolė yra viena iš 15 savivaldybių, kurioms suteikta finansinė parama interneto prieigai viešose erdvėse įrengti. Džiugu, kad šiuolaikinės technologijos diegiamos ligoninėje. Interneto ryšys šiais laikais yra neatsiejamas nuo įprasto gyvenimo, tad interneto ryšys ligoninės patalpose pacientams pravers.

Ligoninėje įrengti 28 didžiąją patalpų dalį apimantys interneto prieigos taškai. Savivaldybė įsipareigojo užtikrinti ryšio tiekimą. Per trejus metus šiai paslaugai bus skirta per 3000 eurų.

„Sprendimas įdiegti Wi-Fi tinklą ligoninėje pacientams suteiks dar daugiau patogumo. Esant šiai paslaugai, pacientai ar jų artimieji turės galimybę neatitrūkti nuo įprasto gyvenimo ar darbo reikalų“ – sakė ligoninės direktorė Audronė Kuodienė.

Ligoninės vadovybės planuose Wi-Fi tinklą išnaudoti ir darbe: registratūroje įrengti šiuolaikiškus registracijos punktus ir šiuolaikines technologijas integruoti į slaugytojų darbą.

VšĮ Marijampolės ligoninės inf. 

 

2019 m. gruodžio mėn. Marijampolėje vyko seminaras, skirtas informacinių technologijų specialistams „Kibernetinis saugumas: kaip išvengti kibernetinių incidentų ir žalos darbo vietoje“.

Seminare dalyvavo VšĮ Marijampolės ligoninės bei projekto partnerės Suvalkų ligoninės IT specialistai. Susitikimo metu gilintasi į saugumo principų sritį, aptarti kibernetinių grėsmių išskirtiniai požymiai ir pasaulinės kibernetinių grėsmių tendencijos, informacijos apsaugos ir kibernetinio saugumo teisinis reglamentavimas, bei saugaus darbo principai.

Tai projekto „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ dalis. Projektas įgyvendinamas kartu su Suvalkų (Lenkija) Vaivadijos Dr. L. Rydygier ligonine. Šio projekto tikslas – didinti pasienio sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimą per sieną, bendrų sprendimų pagalba organizuojant asmeninių ir medicininių duomenų apsaugą.

Projekto įgyvendinimo metu vyksta mokymai IT specialistams bei kitiems ligoninių darbuotojams apie asmens duomenų apsaugą, kibernetinį saugumą, BDAR nuostatas. Gerinama infrastruktūra – atnaujinama kompiuterinė bei programinė įranga. Šiuo metu kompiuterinė įranga atnaujinta Marijampolės ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje ir Konsultacijų poliklinikos registratūroje. 

VšĮ Marijampolės ligoninės inf. 

„Yra gydytojų, kurie specializuojasi tik konkretaus sąnario patologijoje ir gydyme. Ortopedija-traumatologija taip išsiplėtė, kad vienam specialistui visko aprėpti nebeįmanoma“, – įsitikinęs Marijampolės ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas Laurynas Matuzonis (41 m.)

 

– Dabartinėje darbovietėje budėti pradėjote dar rezidentūros metais. Dalis rezidentų čia atvyksta su papildoma paskata – ligoninė apmoka jų studijas. Kodėl pasirinkote Sūduvos sostinę ir be papildomos motyvacijos?

– Pagrindinė motyvacija greičiausiai buvo finansinė: ieškojau, kur papildomai įsidarbinti rezidentūros metais. Kodėl Marijampolė? Mano žmona yra kilusi iš čia, todėl tai buvo patogus miestas mums abiem: savaitgaliais, kai aš budėdavau, žmona aplankydavo tėvus, seseris.

– Krūviai nemaži, kelionės tarp darbo ir namų suryja laiko, algos medikų vis nedžiugina. Kas palaiko jūsų entuziazmą dirbti? Minčių išvykti į užsienį nebuvo?

– Išvykti į užsienį ne tik minčių, bet ir rimtų ketinimų buvo. Iki šiol turiu ortopedo-traumatologo licenziją, leidžiančią dirbti Norvegijoje, mokiausi norvegų kalbos. Blogesnę dieną pagalvoju apie išvažiavimą, bet sprendimo likti nesigailiu. Pastebiu, kad Lietuvą palieka ne tik rezidentai ir jauni specialistai. Mano teta, kuri dirba psichiatre, būdama penkiasdešimties metų išvyko į Švediją. Nežinau, kas palaiko entuziazmą dirbti (šypsosi). Turbūt tos pačios priežastys kaip ir daugelį kitų gydytojų: susikurti gyvenimai, šeima, vaikai, tėvai. Mano vaikams yra didelis džiaugsmas, kai juos aplanko seneliai, seneliams laimė matyti, kaip auga jų anūkai.

– Praktikoje taikote artroskopijos metodą. Kuo jis naudingas?

– Artroskopija – tai minimaliai invazinė chirurginė procedūra, naudojama sąnarių ligų diagnostikai bei gydymui. Artroskopijos metu per mažus pjūvius į sąnarį yra įvedamas artroskopas – tokia maža kamera, kiti tam pritaikyti instrumentai, kurių pagalba atliekamos diagnostinės ar gydomosios procedūros. Šis metodas taikomas ne tik kelio, peties, tačiau ir klubo, čiurnos, alkūnės bei mažųjų, tokių kaip riešo, plaštakos sąnarių diagnostikai ir gydymui.

Priešingai nei operuojant sąnarius įprastiniu būdu, šis metodas padeda išvengti didelių pjūvių. Dėl to formuojasi mažesni randai, audiniai mažiau traumuojami, greičiau atkuriama sąnario funkcija. Šiandien dalis patologijų yra gydomos tik artroskopiškai. Metodas taip pat leidžia geriau apžiūrėti sąnarį, jo struktūras, patikslinti ar rasti patologiją, kurios kartais nepavyksta pamatyti magnetinio rezonanso tyrimo metu. Artroskopinės sąnarių operacijos vis dažniau pakeičia atviras operacijas ar net padeda išspręsti problemas, kurias būtų sudėtinga pašalinti įprastinėmis priemonėmis.

– Lietuvius vis dažniau vargina trapių kaulų liga vadinama osteoporozė. Kokios pagrindinės jos priežastys?

– Osteoporozė dar vadinama tyliąja liga, nes dažniausiai diagnozuojama tik tada kai įvyksta kaulų lūžis. Dažniausia ligos priežastis – menopauzė. Tiksliau sakant, pomenopauzinis periodas, maždaug sutampa su šeštuoju gyvenimo dešimtmečiu. Menopauzės metu staigiai krenta estrogenų kiekis, šis hormonas padeda atkurti bei išlaikyti sveikus kaulus. Liga išsivystyti gali dėl sutrikusio kalcio pasisavinimo. Sunkesnis maisto medžiagų absorbavimas dėl skrandžio ar žarnyno problemų didina osteoporozės riziką. Prasta mityba, žalingi įpročiai, mažas judrumas, didelis kofeino vartojimas sumažina kalcio kiekį organizme. Pagrindinė apsisaugojimo priemonė nuo kaulų retėjimo – aktyvus gyvenimo būdas. Stengtis kuo daugiau judėti, vaikščioti, važiuoti dviračiu, sveikai maitintis, nevengti pieno produktų, esant progai pasilepinti saulės spinduliais.

– Ortopedo-traumatologo specialybė medikų bendruomenėje bent jau anksčiau buvo pavadinama amatu. Jaučiate, kad tebėra gajus šis įvaizdis?

– Nejaučiu, galbūt ta amatininko etiketė – jau praeities reliktas. Taip galima pavadinti ir bet kokią kitą specialybę, kur atsiranda monotonija. Šito aš jau nejaučiau, kai įstojau į rezidentūrą, juolab nejaučiu ir dabar. Ortopedija-traumatologija plėtojama dideliais tempais, atsiradus moderniems diagnostiniams metodams, gerėjant chirurginei technikai, implantams, vis labiau gilinantis į atskiras sritis ortopedija-traumatologija, kaip specialybė, plečiasi, tampa sudėtingesnė. Jau dabar Lietuvoje yra gydytojų, kurie specializuojasi tik vieno sąnario patologijoje ir gydyme. Ortopedija-traumatologija taip išsiplėtė, kad vienam specialistui visko aprėpti nebeįmanoma.

– Už lango gruodis. Vis tik nepaisančių šaltuko – gausu. Ką patartumėte tiems, kurie mėgsta sportuoti lauke?  

– Pats mėgstu pabėgioti ir iš praktikos galiu pasakyti, kad žiemos periodas nėra labai saugus šio sporto entuziastams. Šaltas oras nėra problema, galima pasirūpinti šilta apranga. Pagrindinis rūpestis – trumpas šviesios paros periodas, prieš darbą ir po darbo jau būna tamsu. Todėl didėja tikimybė, kad kur nors nepastebėsi susiformavusio leduko. Nesu didelis bėgiojimo specialistas, mano pagrindinai patarimai būtų pasirinkti gerą specialią avalynę, pradedančiajam pasirinkti protingą atstumą, jį didinti pamažu. Mano praktikoje buvo vienas pacientas, kuris be jokio pasiruošimo sugalvojo bėgti iš Marijampolės į Kauną. Tikslo nepavyko pasiekti, nes vaikinas patyrė blauzdikaulio stresinį lūžį. Žmonėms su dideliu antsvoriu nerekomenduoju rinktis bėgimo, jiems geriau minti dviratį, užlipti ant slidžių.

– Esate dalyvavęs tradiciniame Sausio 13-osios aukų pagerbimo bėgime. Devyni kilometrai viduržiemį – treniruočių reikalaujantis iššūkis…

– Nepasakyčiau, kad labai aktyviai sportuoju. Stengiuosi tris kartus per savaitę prasibėgti, nors ne visada pavyksta. Kartą per savaitę einu pažaisti krepšinį. Norėčiau sportui skirti daugiau laiko, tačiau valandų paroje kartais per mažai. Po darbo reikia skirti laiko šeimai, vaikams, todėl dažniausiai į sportbačius įšoku, kai vaikai nueina miegoti.

Kalbino Eimantas Šaulitis

„Lietuvos sveikata“ 

Dosjė:

1998-2004 m. – studijos Kauno Medicinos Universitete

2005-2006 m. – ortopedo-traumatologo rezidentūra Kauno medicinos universitete

2006-2010 m. – ortopedo-traumatologo rezidentūra Vilniaus universitete

2007-2010 m. – VGPUL traumatologijos skyrius, medicinos gydytojas

2007-2010 m. – Marijampolės ligoninė traumatologijos-ortopedijos skyrius, medicinos gydytojas

2010-2017 m. – Marijampolės ligoninė, gydytojas ortopedas-traumatologas

2017-2019 m. – Marijampolės ligoninė, vyresnysis gyd. ortopedas-traumatologas dienos chirurgijai

Gruodžio 4 d. Marijampolės ligoninėje lankėsi „Rotary“ klubo nariai. Gausus būrys atvyko ne tuščiomis, nešini knygomis, kurios jau sudėliotos skyriuose esančiose knygų lentynėlėse. Klubo narių iniciatyva pacientai, besigydantys ligoninėje, turės galimybę laiką leisti prasmingiau.

„Labai džiaugiamės jūsų iniciatyva. Neprastai malonu, kad kiekvienais metais „Rotary“ klubas yra aktyvus ir kūrybingas, o idėjos reikalingos ne tik ligoninės personalui, bet ir pacientams. Tikimės, kad mažųjų bibliotekėlių idėją pacientai įvertins ir ja naudosis.“ – sakė Marijampolės ligoninės direktorė Audronė Kuodienė.

Į ligoninės skyriuose esančias lentynėlės iš klubo atkeliaus per 400 knygų. Kaip teigė „Rotary“ klubo prezidentas Vidas Krapukaitis, tikimasi, kad iniciatyva ligoninėje pritaps ir įsigyvens, o pacientai noriai skaitys knygas ir ilgos dienos taps malonesnės.

„Rotary“ klubą ir Marijampolės ligoninę sieja ilgametė draugystė. Tai jau ne pirmoji iniciatyva, įgyvendinama įstaigoje. Per daugiau ne dešimtmetį klubo nariai yra nupirkę reikalingą medicininę įrangą ir įrankių, prisidėję rengiant vaikų raidos sutrikimų kabinetą bei kasmet su ligoninės darbuotojais tradiciškai sodina parką, esantį šalia Šešupės.

Marijampolės ligoninės inf. 

Praėjusią savaitę Marijampolės ligoninėje garbingo amžiaus senolei atlikta sėkminga kairio klubo protezavimo operacija. Ji Onai Barkevičienei buvo reikalinga po namuose patirto lūžio. Šiandien 102 metus skaičiuojanti guvi močiutė jaučiasi puikiai ir jau vaikšto ligoninės koridoriais.

Pacientės sveikata rūpinosi visa gydytojų komanda: I Vidaus ligų skyriaus vedėja Irena Kunevičienė, Anesteziologijos ir intensyvios terapijos vedėjas Eligijus Jucius bei operaciją atlikęs Traumatologijos ortopedijos skyriaus vedėjas Aivaras Razmirskis. Visas ligoninės personalas yra sužavėtas pacientės energija ir sklindančiu pozityvumu.

Senolei buvo nustatyta apatinių kvėpavimo takų infekcija, tad kelias savaites pacientė buvo ruošiama būsimai operacijai. Kaip teigė gydytoja I. Kunevičienė, trijų savaičių laikotarpis iki operacijos nebuvo lengvas, tačiau žingsnelis po žingsnelio, su tikėjimu, viskas krypo gera linkme. „Man labiausiai atmintyje išliko močiutės noras vaikščioti ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Tai puikus pavyzdys, kai visa komanda: pacientas, jo artimieji, ligoninės gydytojai ir visas personalas yra geranoriškai nusiteikę ir siekia bendradarbiauti.“ – sakė I vidaus ligų skyriaus vedėja.

Pasak Anesteziologijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjo E. Juciaus, operacijos sėkmė priklausė ne tik nuo puikaus senolės nusiteikimo, bet ir jos gyvenimo būdo. „Nežiūrint į pacientės garbų amžių, visas gyvenimas buvo fiziškai aktyvus.“ – teigė E. Jucius. Gydytojų komanda glaudžiai bendradarbiavo ir daug diskutavo dėl pacientės gydymo. Operacijos metu, jai buvo skiriama anestezija, kuo mažiau veikianti širdies ir kraujagyslių sistemos darbą.

Tą dieną, kai kalbinome pacientę, jai buvo numatyta atlikti mankštą ir po operacijos pirmą kartą padėti atsistoti. O. Barkevičienę operavęs gydytojas A. Razmirskis pasidžiaugė, kad operacija, trukusi maždaug apie valandą, praėjo be nesklandumų. „Akivaizdu, kad operacijos rezultatai puikūs. Pacientė ne tik geba atsisėti, ji jau vaikšto ligoninės koridoriais“ – teigė pacientę operavęs gydytojas.

Visą gyvenimą siuvėja pradirbusi O.Barkevičienė pasakojo, kad iš pradžių abejojo dėl operacijos, tačiau, noras vaikščioti buvo stipresnis už visas baimes. Pacientė džiaugėsi visais gydytojais ir ją supančiu personalu. Anot jos, visas personalas labai geras, malonus ir rūpinasi, tarsi ji būtų gydytojų šeimos narė. Tądien jau galėjusi atsistoti šimtametė džiaugėsi pranokusi pati save ir šmaikščiai juokavo, kad sulauks ir 150 metų. 

VšĮ Marijampolės ligoninės inf. 

Penktadienį Marijampolėje vyko tęstiniai LEAN vadybos principų mokymai. Šį kartą toliau gilintasi į situacijos tyrimo metodus. Aiškintasi, kokiomis priemonėmis išanalizuoti įstaigose esančias problemas.

Aptartas „5x why“ (5 kodėl) ir A3 ataskaitos metodai, „Išakavos“ diagrama, saugumo vertinimo matrica (SAC), vizualinis valdymas bei „Kanban sistema“.

Šie metodai yra skirti kuo gilesnei problemos analizei. Taikant šiuos metodus, darbuotojams nereikia papildomo pasiruošimo ir skatinama analitiškai mąstyti bei savarankiškai nustatyti problemą. Metodai pasitelkiami, kai reikia suprasti problemą bei poreikį, suprasti esamą būklę, identifikuoti kontrolinius matmenis, sukurti veiksmų planą ir stabilizuoti rezultatus.  Per vizualinį valdymą siekiama išryškinti svarbiausius darbo elementus įstaigoje. Aptarta, kaip analizuoti sudėtingas problemas, kurios atsitinka dėl įvairių priežasčių. Mokymų metu dalyviai minėtus metodus pritaikė atlikdami praktines užduotis.

Tęstiniai mokymai vyksta Marijampolės ligoninei vykdant projektą „LT-PL-3R-247 „Inovatyvus LEAN procesų valdymas Lenkijos – Lietuvos pasienio ligoninėse“. Šio projekto tikslas –stiprinti viešųjų įstaigų institucinius gebėjimus, plečiant pasienio sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimą ir siekiant geresnės teikiamų viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. Veiklomis siekiama stiprinti Lietuvos ir Lenkijos pasienio regioninių ligoninių darbo efektyvumą ir našumą, įgyvendinant inovatyvią valdymo politiką, kitaip vadinamą „LEAN management“ (Lean vadyba) – LEAN Healthcare (Lean sveikatos apsauga).

VšĮ Marijampolės ligoninės inf.