Kaip ir kiekvienais metais, lapkričio 18 d. buvo minima Europos supratimo apie antibiotikus diena, kurios tikslas – skatinti tinkamą antibiotikų vartojimą ir informuoti visuomenę apie didėjančio mikrobų atsparumo antibiotikams grėsmes. Supažindinti su antimikrobinio atsparumo (AMR) situacija Europoje ir Lietuvoje ir pasidalinti patirtimi ir gerąja praktika  LR Sveikatos apsaugos ministerija ir Higienos institutas lapkričio 14 dieną kvietė į konferenciją Vilniuje.  

Konferencijos metu sveikatos priežiūros įstaigos apdovanotos už veiklą sprendžiant antimikrobinio atsparumo problemą.  Atlikus išsamų įstaigų įvertinimą, VšĮ  Marijampolės ligoninei įteiktas apdovanojimas už geriausius pasiekimus tarp regioninių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų. Padėką ligoninės direktorei Audronei Kuodienei įteikęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga linkėjo sėkmės, laimės ir sveikatos.

Pasak VšĮ Marijampolės ligoninės Infekcijų kontrolės skyriaus vedėjos L. Šiupienytės, ligoninė nuolat vykdo hospitalinių infekcijų epidemiologinę priežiūrą,  aktyviai dalyvauja Nacionalinėje antibiotikų suvartojimo stebėsenoje – renka ir teikia antimikrobinių vaistinių preparatų suvartojimo duomenis Higienos institutui, užtikrina rankų higienos reikalavimus, organizuoja mokymus personalui.

„Tarpsektorinis bendradarbiavimas valdant antimikrobinį atsparumą Lietuvoje“ konferencijos metu buvo pabrėžta, jog į kovą su atsparumu antibiotikams turi būti įtraukiami visi sektoriai.  Vaistams atsparios bakterijos pasiekia žmones per maistą, aplinką (vandenį, dirvožemį, orą), tiesioginį kontaktą su gyvūnais, tad medicinos ir veterinarijos atstovų dialogas yra būtinas. Visuomenė raginama vartoti antibiotikus atsakingai, kad jų efektyvumas būtų išsaugotas kiek įmanoma ilgiau, reguliariai plauti rankas, artimai nebendrauti su sergančiu asmeniu ir laiku pasiskiepyti.

 

Informaciją rengė Ryšių su visuomene specialistė

Eglė Burbaitė

Lapkričio 6 dieną Marijampolės ligoninėje kvepėjo ne tik pyragais, bet ir pačiomis šilčiausiomis emocijomis.

Pyragų dienos proga – kilnaus tikslo įgyvendinti vaikučių svajones vedami – mūsų medikai pademonstravo neeilinius konditerijos įgūdžius. Ilgas stalas buvo nuklotas įvairiausiais kepiniais. Tarsi princesės pilimi su bokšteliais pavirto visą naktį ašaras „liejęs“ tortas „Laimės ašara“, pagamintas Ūkio skyriaus Maisto paruošimo poskyrio, visus sužavėjo ir stalą itin papuošė Chirurgijos skyriaus želė tortas „Vandens lelija“, taip pat net dviejų šeimininkių prancūziškosios kanelės. Greitai smaližių išgraibstyti Psichikos skyriaus „Varškės šokoladainis“, Vaikų ligų skyriaus „Ryto rasa“, artėjančia žiema kvepėję lengvučiai „Sniego kamuoliukai“… Asortimente buvo ne tik saldūs gaminiai – vyriausioji slaugos administratorė vaišino ypač skoningai ir gražiai įpakuota „Pusryčių duonele“. O kur dar visų mėgstami pyragai su obuoliais, juodaisiais serbentais, riešutais ir razinomis, sausainėliai, prie kurių plušėjo net darbuotojų vaikučiai… Įmantrūs ir tradiciniai, saldūs ir gaivūs – kepti su didele meile – kiekvieno smaližiaus skoniui.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Informaciją rengė Ryšių su visuomene specialistė

Eglė Burbaitė

Šiandien, spalio 29 dieną,  minima Pasaulinė insulto diena. Remiantis statistiniais duomenimis nuo šios klastingos ligos kas minutę miršta 6 žmonės visame pasaulyje. Gera žinia yra ta, kad net 80% insultų yra išvengiami. Svarbi kiekviena minutė, tad pastebėjus simptomus, tokius kaip staigus veido perkreipimas, nerišli kalba, staigus rankos/kojos nutirpimas (ypač vienoje kūno pusėje), sutrikusi pusiausvyra ir judesių koordinacija, staiga atsiradę regėjimo sutrikimai, privalu nedelsiant kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.

VšĮ Marijampolės ligoninėje veikia insultų centras, teikiamos aukščiausio lygio paslaugos. Komandiniu darbu – glaudžiai bendradarbiaujant gydytojams neurologams, radiologams, reabilitologams, intensyvios terapijos bei skubios pagalbos medikams, užtikrinamos visos galimybės pasveikti.

 

Informaciją rengė Ryšių su visuomene specialistė

Eglė Burbaitė

Tęsiame pažintį su naujais Marijampolės ligoninės gydytojais. Šį kartą supažindiname jus su Vidaus ligų gydytoja Donata Vasiliauskiene.

Medikė yra kilusi iš Pakruojo, tačiau medicinos mokslus baigė Kaune ir ten gyvena iki šiol. Gydytoja Vasiliauskienė sako, jog yra patenkinta savo pasirinkimu atvykti dirbti į Suvalkijos sostinę – atstumas nuo Kauno ne toks ir didelis, ligoninės personalas  – darnus ir draugiškas. Anot medikės, Vidaus ligų gydytojai rūpinasi pacientais, sergančiais įvairiomis ligomis, tad reikalingas platus žinių spektras – nors neretai tai tampa nemažu iššūkiu, darbas yra įdomus ir nemonotoniškas. Gydytoja teigia, jog kol kas jai dažniausiai tenka susidurti su žmonėmis, sergančiais plaučių uždegimu, onkologinėmis ligomis, širdies nepakankamu.

Kai nedirba gydytoja stengiasi kuo daugiau laiko praleisti su trejų metų sūneliu Emiliu. Taip pat jai patinka kelionės, ypač tos, per kurias galima ne tik gerai pailsėti, bet ir pamatyti naujas, dar nepažintas vietas. Gydytoja mėgsta važinėti dviračiu, o visai neseniai atrado dar vieną pomėgį – siuvimą. Jos rankų  darbo drabužėliais pirmasis, žinoma, džiaugsis sūnelis Emilis!

Linkime gydytojai sėkmės atsakingame darbe, saugant mūsų ligoninės pacientų sveikatą!

 

Informaciją rengė Ryšių su visuomene specialistė

Eglė Burbaitė

Kviečiame susipažinti su neseniai Marijampolės ligoninėje pradėjusia dirbti gydytoja otorinolaringologe Juste Simonavičiene.

Gižai, Vilkaviškio rajonas – gydytojos gimtieji namai, iš kurių, baigusi Rygiškių Jono gimnaziją, studijuoti medicinos išvyko į Vilnių. Kilnią gydytojos profesiją Justė sako pasirinkusi dėl to, jog patiko ir puikiai sekėsi gamtos mokslai. Sostinėje ji praleido bemaž dešimtmetį – 6-erių metų studijos ir 3 metų rezidentūra Vilniaus universitete, darbas VU Santaros klinikose, suaugusiųjų ir vaikų ausų nosies gerklės ligų skyriuose. Studijų metu gydytoja stažavosi Laisvojo Amsterdamo universiteto medicinos klinikose, Ausų, nosies, gerklės ligų skyriuje, dalyvavo respublikinėse ir tarptautinėse konferencijose – skaitė ir pristatė stendinius pranešimus, rašė straipsnius galvos svaigimo tema – viena iš domėjimosi sričių studijų metais. 

Medikė mėgsta aktyvų laisvalaikį, keliones, filmus, muziką. Mokyklos ir studijų metais šoko tautinių šokių ansambliuose: Marijampolės „Javonėlyje“, o persikėlus gyventi į Vilnių – „Sietuvoje“.

Gyd. J. Simonavičienė džiaugiasi sugrįžusi gyventi ir dirbti į Marijampolę. Miestas jai patinka, o ir darbe – malonūs bei šilti santykiai ne tik tarp kolegų, bet ir su pacientais.  Medikei patinka dirbti ir su vaikais, ir su suaugusiais. Marijampolės ligoninėje gyd. J. Simonavičienė atlieka ambulatorines konsultacijas ir chirurginį gydymą, o ateities planuose – žinių gilinimas ir pritaikymas pacientams, besiskundžiantiems nuolatine sloga, apsunkintu kvėpavimu per nosį.

 

Informaciją rengė Ryšių su visuomene specialistė

Eglė Burbaitė

Šį rudenį Marijampolės ligoninės medikų gretas papildė net šeši nauji gydytojai: gyd. kardiologė Ieva Ruočkienė, gyd. otorinolaringologė Justė Simonavičienė, vaikų kardiologė Aušra Šnipaitienė, gyd. gastroenterologė Viltautė Laukaitienė, gyd. urologas Algirdas Domarkas ir vaikų ligų gydytojas Vilius Šnipaitis.

Šiandien džiaugiamės galėdami Jums plačiau pristatyti gydytoją kardiologę Ievą Ruočkienę, kuri sostinės šurmulį iškeitė į gyvenimą Suvalkijoje! Kad užaugusi bus gydytoja, ji sako tvirtai žinojusi nuo pat vaikystės, tad sutinka su dažnai girdimu teiginiu, jog mediko profesija – iš pašaukimo. Medicinos mokslus ji krimto net dviejuose universitetuose: Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) Kaune ir Vilniaus universitete (VU). Abiejuose Lietuvos didmiesčiuose gydytoja praleido beveik tiek pat laiko: Kaune – septynerius, Vilniuje devynerius metus, tačiau sako, jog širdžiai mielesnė sostinė. Su kardiopatologija susijusias žinias gydytoja I. Ruočkienė žinias gilino kursuose Danijoje bei Portugalijoje.

Pradėjusi dirbti Marijampolės ligoninėje, gydytoja sugrįžo gyventi į savo gimtąjį miestą – Kybartus. Čia ji tarsi iš naujo atrado gyvenimo mažame miestelyje privalumus: graži gamta, ranka pasiekiamos sodo ir miško gėrybės, glaudi vietinė bendruomenė. Nors gyvenimo ritmas čia daug lėtesnis nei sostinėje, gydytojos pomėgių spektras itin platus, tad veiklos trūkumu ji tikrai nesiskundžia. Gydytojos vyras – pučiamųjų instrumentų orkestro „Kybartai“ koncertmeisteris, tad muzika jai nesvetima – ir pati retkarčiais mėgsta dainuoti. Kadangi Kybartų orkestras – dažnas Lietuvos ir užsienio miestų švenčių ir festivalių svečias, kai turi laisvo laiko, medikė mielai lydi vyrą į koncertus. Muzika nėra vienintelis gydytojos pomėgis – dar ji domisi psichologija, mėgsta jogą ir šiaurietišką ėjimą. Ne vieną nustebinti gali ir savo aistra automobilių sportui – į čempionatus ji vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

Turint tiek daug įvairių laisvalaikio užsiėmimų, nenuostabu, jog dėl laiko stokos Marijampolės gydytoja dar nespėjo visiškai pažinti. Nepaisant to, ji sako, kad miestas jai patinka. Gydytoja I. Ruočkienė džiaugiasi galėdama rūpintis savo gimto krašto žmonių sveikata. Gerą įspūdį jai paliko ir Marijampolės ligoninės personalas. Gydytoja sako, kad kolektyvas ją priėmė itin šiltai, tad nors mediko profesinėje kasdienybėje apstu iššūkių, kolektyvo palaikymas ir darbas iš širdies jai teikia didelį malonumą.

 

Informaciją rengė Ryšių su visuomene specialistė

Eglė Burbaitė

Šiais metais minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną ypatingas dėmesys skiriamas vaikų ir jaunimo psichikos sveikatai. Šiuose gyvenimo etapuose apstu pokyčių – keičiamos mokyklos bei užklasinės veiklos, pradedamos studijos, savarankiškas gyvenimas. Nors daugeliui tokios permainos atrodo džiugios, jaunuoliams jos neretai tampa rimtu išbandymu. Ilgai besitęsiantis, neatpažintas stresas gali sukelti psichikos sveikatos sutrikimus. Be to, nors šiuolaikinių technologijų nauda neabejotina – besaikis internetinių tinklų naudojimas gali būti žalingas psichikos sveikatai.

Pusė visų psichikos sutrikimų prasideda iki žmogui sueina 14 metų, tačiau dauguma jų lieka neatpažinti ir negydomi. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, savižudybė – antroji 15–29 metų amžiaus žmonių mirties priežastis. Visame pasaulyje itin jautri jaunų žmonių alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo problema, glaudžiai susijusi su rizikingu elgesiu, pavyzdžiui, nesaugiu vairavimu, daugėja valgymo sutrikimų.

Užkirsti kelią psichikos sveikatos sutrikimams padeda ankstyvųjų ligos simptomų atpažinimas. Sunkumus mokykloje ar namuose jaunuoliui gali padėti įveikti tėvai ir mokytojai, tad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas suaugusiųjų gebėjimų teikti reikiamą pagalbą ir paramą ugdymui. Be to, stipri jaunų žmonių sveikata daro teigiamą įtaką darbo rinkai bei socialinei gerovei, tad investicijos į psichikos sveikatos stiprinimą, sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų mokymai apie psichikos sveikatos sutrikimų nustatymą ir jų valdymą yra itin svarbūs ir reikalingi.

Rugsėjo 27-28 dienomis Marijampolės ligoninės ortopedai-traumatologai dalyvavo konferencijoje, kurios tema „Artroskopija: naujausios sąnarių gydymo tendencijos“.

Priešingai nei operuojant sąnarius įprastiniu būdu, šis gydymo metodas padeda išvengti didelių pjūvių, todėl formuojasi mažesni randai, greičiau atsistato sąnario funkcija, audiniai yra mažiau traumuojami. Šiandieninėje medicinoje kai kurios patologijos yra gydomos tik artroskopiškai. Artroskopinis metodas ne tik padeda išvengti didelių pjūvių, bet ir leidžia geriau apžiūrėti sąnarį, jo struktūras, patikslinti ar rasti patologiją, kurią ne visada pavyksta pamatyti magnetinio rezonanso tyrimo metu.

Klaipėdoje vykusioje konferencijoje savo patirtimi dalinosi ne tik Lietuvos, bet ir Šveicarijos, Graikijos, Vokietijos, Olandijos, Lenkijos medikai. Konferencija buvo organizuojama itin novatoriškai ir neapsiribojo diskusijomis uždaroje salėje  – jos dalyviai turėjo galimybę stebėti tiesioginę transliaciją iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, kurios metu Lenkijos bei Lietuvos gydytojai atliko tris kelio ir peties sąnarių operacijas.

 

 

Informaciją rengė Ryšių su visuomene specialistė

Eglė Burbaitė

Mieli būsimi tėveliai,

kaip ir kiekvieną mėnesį maloniai Jus kviečiame dalyvauti „Šeimos mokyklėlės” paskaitose. Artimiausias susitikimas įvyks jau spalio 16 dieną, 14 valandą Akušerijos-ginekologijos skyriuje. Šios paskaitėlės metu aptarsime visus su gimdymu susijusius klausimus. Spalio 17 dieną, 14 valandą bendrausime tema „Maitinimas krūtimi. Sveikas naujagimis”. 

Taip pat, norime priminti, jog nuo 2006 metų didžiuojamės mums suteiktu Naujagimiams palankios ligoninės vardu. Akušerijos-ginekologijos skyrius aprūpintas modernia įranga, jame dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie ne tik puikiai išmano savo darbą, bet ir šiltai priima būsimus tėvelius, nuoširdžiai rūpinasi jų mažyliais, suteikia daug naudingos informacijos apie vaikelio priežiūrą. 

Ligoninėje teikiama tęstinio žindymo pagalba, veikia žindymo palaikymo grupės, tad iškilus klausimams ar susidūrus su problemomis, jaunosios mamytės gauna ne tik profesionalius patarimus, bet ir nuoširdų palaikymą. Be to, pasidalinti savo džiaugsmu ir pristatyti savo mažylį visuomenei tėveliai gali laikraštyje „Suvalkietis“ – jiems pageidaujant vaikelio nuotrauka publikuojama antradienio numeryje, o kas mėnesį vienai laimingai šeimai padovanojama laikraščio prenumerata ketvirčiui. 

Daugiau informacijos apie jums rūpimus klausimus suteiks ir užsiregistruoti į „Šeimos mokyklėlės” paskaitas padės draugiškas Akušerijos ginekologijos skyriaus personalas telefonu: 8-343-70547.

Pastaraisiais metais Lietuvoje stebimas sergamumo erkių platinamomis ligomis padidėjimas. Erkių rūšių yra pačių įvairiausių, tačiau žmogui dažniausiai įsisiurbia vadinamosios iksodinės erkės, pernešančios erkinio encifalito ir Laimo ligas. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro  duomenimis, užsikrėtusiųjų šiomis ligomis skaičius mūsų šalyje yra vienas didžiausių Europoje. Nors vieno patikimo būdo, apsisaugoti nuo erkių nėra, galime imtis tam tikrų veiksmų, kurie sumažins erkių įsisiurbimo riziką.

Leidžiant laiką gamtoje, o ypač einant į mišką, svarbu deramai pasirūpinti savo apranga: vilkėti šviesius, prie kūno prigludusius drabužius, užsidėti kepurę ar gobtuvą. Taip pat rekomenduojama naudoti repelentus – erkes atbaidančias medžiagas. Jais apruošti ne tik atviras kūno vietas, bet ir drabužius. Efektyviausia veiklioji medžiaga yra DEET (dietiltoluamidas). Vaikai turėtų būti apsaugomi  naudojant specialiai jiems skirtus repelentus. Grįžus iš lauko, svarbu gerai apžiūrėti kūną. Drabužius, vilkėtus gamtoje, geriausia pakabinti lauke ar negyvenamoje patalpoje, kurioje daug saulės šviesos. Rūpintis apsauga nuo erkių derėtų ne tik iškylaujant, tačiau ir kasdieninėje namų aplinkoje. Gyvenamojoje ar poilsio teritorijoje patartina išnaikinti menkaverčius krūmus, reguliariai pjauti žolę (nupjautą išvežti), naikinti graužikus, praplatinti pasivaikščiojimo takus. Nuo erkių apsaugoti reikėtų ir savo augintinius.

Jei visgi nutiko taip, kad erkės nepavyko pastebėti ir ji jau spėjo įsisiurbti, svarbu ją ištraukti kuo greičiau (didžiausia rizika užsikrėsti Laimo liga yra tuomet, kai įsisiurbusi erkė išbūna 48 valandas). Erkei ištraukti galima panaudoti paprasčiausią pincetą, kūno netepant riebalais ir kitomis medžiagomis, nes pašaliniai dirgikliai suaktyvina erkės mitybą. Erkę svarbu suimti kuo arčiau kūno odos ir nesukiojant, nespaudžiant jos kūno staigiu judesiu traukti į viršų. Jei traukiant erkės kūno dalis liko odoje, patartina ją šalinti, o įkandimo vietą – dezinfekuoti. Erkinio encefalito virusas žmogui perduodamas iškart įkandus erkei, todėl veiksmingiausia profilaktikos priemonė yra skiepai. Vakcinaciją patariama pradėti žiemą arba ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumo laikotarpis. Žmogus tampa pilnai apsaugotas nuo erkinio encifalito praėjus 2 savaitėms nuo antrosios vakcinos dozės suleidimo. Svarbu atminti, kad šia liga galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą ožkos ar karvės pieną. 

 

 

Informaciją rengė Ryšių su visuomene specialistė

Eglė Burbaitė