TUBERKULIOZĖ- KAS TAI? Tai gydoma ir išgydoma liga

Kovo 24 dieną Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) sprendimu minima Pasaulio tuberkuliozės (toliau – TB) diena, skirta geriau informuoti planetos gyventojus apie šią pavojingą ligą. Pasaulinė tuberkuliozės diena tapatinama su TB bakterijos atradimo data. Ligos sukėlėją,  lazdelės formos bakteriją 882 m. kovo 24 d. atrado vokiečių mokslininkas Robertas Kochas, kuris už siekį nugalėti TB visame pasaulyje 1905 m. apdovanotas Nobelio medicinos  premija. Tik nustačius ligos sukėlėją  atsirado galimybių ieškoti  efektyvių gydymo  metodų  ir laipsniškai mažinti ligos  grėsmę. Per  beveik 120 metų  kova su TB  gerokai pasistūmėjo į priekį, nors kai kuriuose pasaulio regionuose  TB  išlieka  epidemijos lygmenyje, nuo kurios kasmet miršta  keli milijonai  žmonių. Pasaulinę tuberkuliozės  dieną PSO ragina kiekvieną visuomenės narį semtis žinių apie nematomą ir klastingą ligą, mokytis ir mokyti kitus saugoti savo, savo šeimos, bendruomenės, valstybės sveikatą ir gerovę. PSO naujausios ataskaitos ,,Pasaulinė TB kontrolė: priežiūra, planavimas, finansavimas“ duomenimis, sergamumas TB ir epidemijos grėsmė, 2001 metais PSO Europos regiono šalyse pasiekusi kritinę ribą, šiuo metu mažėja. Tačiau ši klastinga liga vis dar išlieka pavojingiausių sveikatai ligų sąraše ir  kai  kuriuose  pasaulio  regionuose  Trečdalis pasaulio  žmonių  išlieka infekuoti  TB sukėlėju. Kasmet kovo 24 dieną PSO skelbia šūkį, kviečiantį kovai su tuberkulioze.

Šių metų šūkis: „STABDYK  TUBERKULIOZĘ KOL AŠ GYVAS! Mes  norime, kad  niekas  nemirtų  nuo  tuberkuliozės!“

PSO kviečia  visus  atkreipti  dėmesį  į TB.  Mes  galime  sustabdyti  šią  ligą.  Turime  siekti, kad  pasaulyje  niekas  nemirtų nuo TB, kad mūsų vaikai pamatytų  pasaulį be ligos. Tai  reiškia: mirčių  nuo TB  išvengimas,  greitesnis   sergančiųjų  gydymas,  skubus patikrinimas, efektyvi vakcina,  pasaulis,  laisvas   nuo  TB – sustabdykime  tuberkuliozę,  kol  esame  gyvi!

Vis dažniau nauji TB atvejai diagnozuojami toli pažengusiose, sunkiose ligos stadijose.  Atvira TB, dažniausiai paplitusi tarp darbingo amžiaus  nedirbančių asmenų, nuo  2004 m. iki 2011 m. Marijampolės  apskrities  teritorijose sudaro apie 53 proc. visų nustatytų atvejų. Tik  10 proc. atvira TB  susirgimai  nustatyti   asocialiai  gyvenantiems asmenims. Nors TB nuo seniai siejama su socialinėmis, ekonominėmis, skurdo, nedarbo, alkoholizmo,  narkomanijos, nepakankamos profilaktikos, pavėluotos diagnostikos ir kitomis problemomis, tačiau pastaraisiais metais ryškėja tendencija, kai tuberkuliozės atvejai  nustatomi  geros socialinės padėties asmenims ir net vaikams. Stebima, kad  nemažai susirgimų atvira tuberkulioze  nustatoma  jaunų žmonių amžiaus grupėse.  Atvira  plaučių  TB  dažniau  serga  vyrai ir  sudaro  apie  71  proc.

Šiandien atsparūs vaistams TB sukėlėjai (atsparūs vienam  ar  keletui  antituberkuliozinių  vaistų) yra pagrindinė sergamumo TB problema. Pavojingiausia   yra   dauginio  atsparumo  vaistams  TB, vadinama  DAV TB (TB  sukėlėjas  yra  atsparus   dviem   svarbiausiems  vaistams,  taip  pat  gali   būti  atsparus   ir  kitiems   antituberkulioziniams  vaistams). Dažniausiai atsparios vaistams TB priežastis yra nesėkmingo gydymo pasekmės, kuomet gydymas būna nutraukiamas dėl įvairiausių priežasčių:  dėl socialinių  priežasčių,  nes  vartoja  alkoholį,  narkotikus,  nedirba,  valkatauja  arba  dėl  psichologinių  priežasčių,  nesuvokimo  šios  sunkios  ligos  sukeltų  pasekmių,  nenoro  gydytis ir  baigti  gydymo  kursą,  gydymo  režimo  pažeidinėjimų. Vaistams  jautri TB gali būti išgydoma per 6 mėnesius, o vaistams atspariai TB gydyti  reikalingas išplėstinis gydymas, kuris gali trukti ilgiau nei dvejus ar  net daugiau metų.   Šis  gydymas yra labai brangus. Todėl  labai  svarbios   profilaktikos  priemonės  nukreipti   kovai  su  atsparios  vaistams   TB  plitimu:  užtikrinti  tiesiogiai  stebimą  gydymą,  pakartotinai   sirgusiųjų   bei  sergančių  atspariąja    DAV  TB  pacientų  gydymas  visuose    gydymo  etapuose,  nenutrūkstamas   aprūpinimas  visų  TB   įstaigų  antros  eilės  vaistais  nuo  TB,  specialus  gydymas  taikomas  sergantiems  DAV TB.

Pastaraisiais metais ryškėja tendencija, kad užsikrėtimas  ŽIV infekcija padidina riziką  užsikrėsti TB. Šios abi ligos susijusios dėl panašių ligas įtakojančių socialinių veiksnių: gyvenimas įkalinimo įstaigose, piktnaudžiavimas alkoholiu, bedarbystė, narkomanija ir kita. Todėl labai svarbu TB ir ŽIV  prevencijos  priemonių kompleksinis  įgyvendinimas. 2011 m.  Marijampolės  savivaldybėje  buvo  nustatyta  ŽIV  infekcija  ligonei,  sergančiai  TB.

Rizikos veiksniai ir ligos požymiai. TB sukelia mikobakterijos, kurias žmogus žmogui perduoda oro lašeliniu keliu.  Suserga ne kiekvienas, įkvėpęs mikobakterijų. Žmogaus organizme yra TB sukėlėjų, tačiau imuninė sistema sugeba apsaugoti  nuo žalingo poveikio ir ligos simptomai nepasireiškia. Tačiau užsikrėtęs žmogus, kai dėl tam tikrų priežasčių nusilpsta  imuninė sistema  ir ji nepajėgi apsaugoti organizmo nuo TB  mikobakterijų  poveikio, gali susirgti aktyvia TB. Aktyvios TB metu  žmogui reiškiasi ligos simptomai, jis turi ištverti  ilgą ir sudėtingą  gydymo procesą,   be to, gali užkrėsti aplinkinius. Pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie gali turėti įtakos TB mikobakterijų suaktyvėjimui: įvairios ligos (pvz.; onkologinės, diabetas, endokrininės  sistemos ir kt.), alkoholis, rūkymas, kenksmingi faktoriai darbo aplinkoje, prasti asmens higienos  įgūdžiai, stresas, darbas sveikatos priežiūros srityje, prasta mityba, senėjimas bei su juo susijusios ligos, artimas kontaktas su sergančiu asmeniu, imuninės sistemos silpnėjimas  dėl chemoterapijos, ŽIV, vaistų vartojimo, nėštumo  ir kita. PSO duomenimis, 1/3 pasaulio gyventojų  yra užsikrėtę tuberkuliozės mikobakterijomis, t.y. šie TB nešiotojai  gali susirgti,  sutrikus  organizmo imuninei  sistemai. Specialistų teigimu, Lietuvoje užsikrėtusiųjų  mikobakterijomis  yra  apie 80 proc. žmonių, apie 90 proc. iš jų  nesuserga, o kliniškai aktyvios TB formos nustatomos apie 5-15 proc.  užsikrėtusių asmenų. Nerimą turėtų kelti užsitęsęs dusulys, kosulys, karščiavimas, skrepliavimas, skausmas krūtinėje, naktinis prakaitavimas, kūno masės mažėjimas, bendras silpnumas, atsikosėjimas krauju. Kai TB apima ne plaučius, o kitus organus, simptomai priklauso nuo pažeisto organo. Dažniausiai  pažeidžiami inkstai ir kaulai, ypač  pavojingas galvos smegenų  dangalų  pakenkimas.

Daugumai vaikų, užsikrėtusių TB, gali nebūti jokių simptomų, tik retkarčiais karščiavimas, kosulys, silpnumas, į gripą panašūs požymiai, tačiau jie praeina per  savaitę. Daugumai vaikų TB pažeidžia plaučius, kitus organus, dažniausiai tarpuplaučio limfmazgius. Kadangi vaikai dažniausiai serga besimptomėmis formomis, teisės aktais yra nustatytos grupės vaikų, kurie  profilaktiškai kas metai  bendrosios praktikos  gydytojų turi būti patikrinti,  ar neserga TB, t.y.,  jiems turi būti  atliekami tuberkulino mėginiai. Jeigu reakcija į tuberkulino mėginį  būna teigiama,  tuomet vaikui  atliekami išsamesni tyrimai: jį konsultuoja pulmonologas,  atliekama  krūtinės ląstos  rentgenograma bei kiti sudėtingi tyrimai. Patikrinti vaikus dėl TB būtina, jei žinoma, kad šie bendravo su sergančiaisiais.

Profilaktika. Skiepai nuo TB yra sukurti tik vaikams ir neapsaugo suaugusių asmenų. TB vakcina nemokamai skiepijami naujagimiai gimdymo skyriuose. Taip jie apsaugomi nuo sunkių ligos formų, tokių kaip  tuberkuliozinis meningitas  ir miliarinė TB. Tačiau  visavertis  imunitetas  nesusidaro, neapsaugoma nuo užsikrėtimo  TB sukėlėjais ir ligos vystymosi ateityje. Tai suprasti  labai svarbu, nes su skiepijimu  siejamos  nepagrįstos viltys  gali  neigiamai veikti  TB kontrolės priemonių organizavimą. Nusivilti  nereikėtų, nes šiandien, naudojant sudėtingus genų inžinerijos metodus,  bandoma sukurti  naują, veiksmingą vakciną prieš TB

Profilaktinis tikrinimas dėl TB ir visiškas sergančiųjų išgydymas – svarbiausia priemonė siekiant sustabdyti sergamumą. Šia liga galima užsikrėsti bet kur – autobuse, parduotuvėje, darbe, todėl, jei ir nemanote, kad turėjote kontaktą su sergančiu asmeniu, rekomenduojama pasitikrinti. Dažnai susiduriame su visuomenėje paplitusiomis nuostatomis, jog TB serga asocialūs asmenys, o profilaktiniai pasitikrinimai kenksmingi sveikatai. Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei bus reikalinga, jis nukreips jus pulmonologo konsultacijai.

TB – gydoma ir išgydoma liga. Keiskime požiūrį, jog tai  tik socialinių problemų turinčių  asmenų liga.  Neignoruokime profilaktinių pasitikrinimų, pasitarkime su specialistais. Stabdykime TB plitimą, kol ji neperėjo į sunkias formas,  kurios turės  pasekmes ne tik  Jums, bet ir Jūsų artimiausiems  žmonėms.

Gyd. pulmonologė Rasa Brazaitienė
Informacija parengta remiantis
Marijampolės visuomenės sveikatos centro duomenimis.