Jauni medikai grįžta dirbti į Marijampolę

Kviečiame susipažinti su neseniai Marijampolės ligoninėje pradėjusia dirbti gydytoja otorinolaringologe Juste Simonavičiene.

Gižai, Vilkaviškio rajonas – gydytojos gimtieji namai, iš kurių, baigusi Rygiškių Jono gimnaziją, studijuoti medicinos išvyko į Vilnių. Kilnią gydytojos profesiją Justė sako pasirinkusi dėl to, jog patiko ir puikiai sekėsi gamtos mokslai. Sostinėje ji praleido bemaž dešimtmetį – 6-erių metų studijos ir 3 metų rezidentūra Vilniaus universitete, darbas VU Santaros klinikose, suaugusiųjų ir vaikų ausų nosies gerklės ligų skyriuose. Studijų metu gydytoja stažavosi Laisvojo Amsterdamo universiteto medicinos klinikose, Ausų, nosies, gerklės ligų skyriuje, dalyvavo respublikinėse ir tarptautinėse konferencijose – skaitė ir pristatė stendinius pranešimus, rašė straipsnius galvos svaigimo tema – viena iš domėjimosi sričių studijų metais. 

Medikė mėgsta aktyvų laisvalaikį, keliones, filmus, muziką. Mokyklos ir studijų metais šoko tautinių šokių ansambliuose: Marijampolės „Javonėlyje“, o persikėlus gyventi į Vilnių – „Sietuvoje“.

Gyd. J. Simonavičienė džiaugiasi sugrįžusi gyventi ir dirbti į Marijampolę. Miestas jai patinka, o ir darbe – malonūs bei šilti santykiai ne tik tarp kolegų, bet ir su pacientais.  Medikei patinka dirbti ir su vaikais, ir su suaugusiais. Marijampolės ligoninėje gyd. J. Simonavičienė atlieka ambulatorines konsultacijas ir chirurginį gydymą, o ateities planuose – žinių gilinimas ir pritaikymas pacientams, besiskundžiantiems nuolatine sloga, apsunkintu kvėpavimu per nosį.

 

Informaciją rengė Ryšių su visuomene specialistė

Eglė Burbaitė

Medikų kolektyvą papildė gydytoja kardiologė Ieva Ruočkienė

Šį rudenį Marijampolės ligoninės medikų gretas papildė net šeši nauji gydytojai: gyd. kardiologė Ieva Ruočkienė, gyd. otorinolaringologė Justė Simonavičienė, vaikų kardiologė Aušra Šnipaitienė, gyd. gastroenterologė Viltautė Laukaitienė, gyd. urologas Algirdas Domarkas ir vaikų ligų gydytojas Vilius Šnipaitis.

Šiandien džiaugiamės galėdami Jums plačiau pristatyti gydytoją kardiologę Ievą Ruočkienę, kuri sostinės šurmulį iškeitė į gyvenimą Suvalkijoje! Kad užaugusi bus gydytoja, ji sako tvirtai žinojusi nuo pat vaikystės, tad sutinka su dažnai girdimu teiginiu, jog mediko profesija – iš pašaukimo. Medicinos mokslus ji krimto net dviejuose universitetuose: Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) Kaune ir Vilniaus universitete (VU). Abiejuose Lietuvos didmiesčiuose gydytoja praleido beveik tiek pat laiko: Kaune – septynerius, Vilniuje devynerius metus, tačiau sako, jog širdžiai mielesnė sostinė. Su kardiopatologija susijusias žinias gydytoja I. Ruočkienė žinias gilino kursuose Danijoje bei Portugalijoje.

Pradėjusi dirbti Marijampolės ligoninėje, gydytoja sugrįžo gyventi į savo gimtąjį miestą – Kybartus. Čia ji tarsi iš naujo atrado gyvenimo mažame miestelyje privalumus: graži gamta, ranka pasiekiamos sodo ir miško gėrybės, glaudi vietinė bendruomenė. Nors gyvenimo ritmas čia daug lėtesnis nei sostinėje, gydytojos pomėgių spektras itin platus, tad veiklos trūkumu ji tikrai nesiskundžia. Gydytojos vyras – pučiamųjų instrumentų orkestro „Kybartai“ koncertmeisteris, tad muzika jai nesvetima – ir pati retkarčiais mėgsta dainuoti. Kadangi Kybartų orkestras – dažnas Lietuvos ir užsienio miestų švenčių ir festivalių svečias, kai turi laisvo laiko, medikė mielai lydi vyrą į koncertus. Muzika nėra vienintelis gydytojos pomėgis – dar ji domisi psichologija, mėgsta jogą ir šiaurietišką ėjimą. Ne vieną nustebinti gali ir savo aistra automobilių sportui – į čempionatus ji vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

Turint tiek daug įvairių laisvalaikio užsiėmimų, nenuostabu, jog dėl laiko stokos Marijampolės gydytoja dar nespėjo visiškai pažinti. Nepaisant to, ji sako, kad miestas jai patinka. Gydytoja I. Ruočkienė džiaugiasi galėdama rūpintis savo gimto krašto žmonių sveikata. Gerą įspūdį jai paliko ir Marijampolės ligoninės personalas. Gydytoja sako, kad kolektyvas ją priėmė itin šiltai, tad nors mediko profesinėje kasdienybėje apstu iššūkių, kolektyvo palaikymas ir darbas iš širdies jai teikia didelį malonumą.

 

Informaciją rengė Ryšių su visuomene specialistė

Eglė Burbaitė

Spalio 10-oji – Pasaulinė psichikos sveikatos diena

Šiais metais minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną ypatingas dėmesys skiriamas vaikų ir jaunimo psichikos sveikatai. Šiuose gyvenimo etapuose apstu pokyčių – keičiamos mokyklos bei užklasinės veiklos, pradedamos studijos, savarankiškas gyvenimas. Nors daugeliui tokios permainos atrodo džiugios, jaunuoliams jos neretai tampa rimtu išbandymu. Ilgai besitęsiantis, neatpažintas stresas gali sukelti psichikos sveikatos sutrikimus. Be to, nors šiuolaikinių technologijų nauda neabejotina – besaikis internetinių tinklų naudojimas gali būti žalingas psichikos sveikatai.

Pusė visų psichikos sutrikimų prasideda iki žmogui sueina 14 metų, tačiau dauguma jų lieka neatpažinti ir negydomi. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, savižudybė – antroji 15–29 metų amžiaus žmonių mirties priežastis. Visame pasaulyje itin jautri jaunų žmonių alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo problema, glaudžiai susijusi su rizikingu elgesiu, pavyzdžiui, nesaugiu vairavimu, daugėja valgymo sutrikimų.

Užkirsti kelią psichikos sveikatos sutrikimams padeda ankstyvųjų ligos simptomų atpažinimas. Sunkumus mokykloje ar namuose jaunuoliui gali padėti įveikti tėvai ir mokytojai, tad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas suaugusiųjų gebėjimų teikti reikiamą pagalbą ir paramą ugdymui. Be to, stipri jaunų žmonių sveikata daro teigiamą įtaką darbo rinkai bei socialinei gerovei, tad investicijos į psichikos sveikatos stiprinimą, sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų mokymai apie psichikos sveikatos sutrikimų nustatymą ir jų valdymą yra itin svarbūs ir reikalingi.

Gydytojai ortopedai-traumatologai domėjosi naujausiomis sąnarių gydymo tendencijomis

Rugsėjo 27-28 dienomis Marijampolės ligoninės ortopedai-traumatologai dalyvavo konferencijoje, kurios tema „Artroskopija: naujausios sąnarių gydymo tendencijos“.

Priešingai nei operuojant sąnarius įprastiniu būdu, šis gydymo metodas padeda išvengti didelių pjūvių, todėl formuojasi mažesni randai, greičiau atsistato sąnario funkcija, audiniai yra mažiau traumuojami. Šiandieninėje medicinoje kai kurios patologijos yra gydomos tik artroskopiškai. Artroskopinis metodas ne tik padeda išvengti didelių pjūvių, bet ir leidžia geriau apžiūrėti sąnarį, jo struktūras, patikslinti ar rasti patologiją, kurią ne visada pavyksta pamatyti magnetinio rezonanso tyrimo metu.

Klaipėdoje vykusioje konferencijoje savo patirtimi dalinosi ne tik Lietuvos, bet ir Šveicarijos, Graikijos, Vokietijos, Olandijos, Lenkijos medikai. Konferencija buvo organizuojama itin novatoriškai ir neapsiribojo diskusijomis uždaroje salėje  – jos dalyviai turėjo galimybę stebėti tiesioginę transliaciją iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, kurios metu Lenkijos bei Lietuvos gydytojai atliko tris kelio ir peties sąnarių operacijas.

 

 

Informaciją rengė Ryšių su visuomene specialistė

Eglė Burbaitė