Kreipimosi į KonsultacIijų polikliniką (KP) tvarka:

Pacientai į KP kreipiasi patys arba registruojasi telefonu. Norint patekti pas KP dirbantį specialistą reikia turėti šeimos gydytojo siuntimą.

          Kartu su šeimos gydytojo siuntimu pacientas privalo pateikti šiuos dokumentus:

• Asmens tapatybę patvirtininantį dokumentą.
• Vieną iš dokumentą liudijančiu paciento draustumą:
• Socialinio draudimo pažymėjimą;
• Pensininko ar invalido pažymėjimą;
• Darbo biržos pažymėjimą;
• Nedirbančios nėščios moterys – pažymėjimą apie nėštumą;
• Vaiko gimimo liudijimą (iki 16 m.);
• Moksleivio ar studento pažymėjimą;
• Kitą sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu galiojantį dokumentą, suteikiantį pacientui socialines garantijas.

      Siuntimo nereikia, kai:

• Pacientas yra dispancerizuotas KP;
• Pacientas sumoka už paslaugą pats;
• Pacientas kreipiasi pas dermatovenerologą.

          Besigydantys ligoninėje ir besilankantys Konsultacijų poliklinikoje pacientai privalo:

• Laikytis nurodyto ir sutarto priėmimo laiko.
• Negalint atvykti sutartu laiku, ne vėliau kaip per 12 valandų pranešti apie tai registratūros telefonais ar kitomis ryšio priemonėmis.
• Be reikalo nevaikščioti koridoriais, netrukdyti darbui kabinetuose.
• Negadinti ligoninės inventoriaus ir kitų materialinių vertybių.
• Suteikti gydytojui pilną informaciją apie savo sveikatos būklę (buvusių ir esamų susirgimų), alergines reakcijas, naudojamus vaistus.
• Laiku ir pilnai sumokėti už konsultacijas ir gydymą pagal tuo metu galiojančius įkainius (jei paslaugos yra apmokamos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka).
• Laikytis nustatyto ligoninės skyriuje dienos režimo, vykdyti gydytojo ar slaugos specialisto nurodymus.
• Jeigu leidžia sveikatos būklė, savarankiškai tvarkyti savo lovą ir spintelę.
• Rūpestingai elgtis su ligoninės įrengimais ir inventoriumi.                                                      

          Ligoninėje besigydantiems pacientams draudžiama:

• Savavališkai išeiti iš ligoninės;
• Savavališkai lankytis kituose ligoninės skyriuose;
• Rūkyti, žaisti kortomis ir kitus azartinius žaidimus;
• Laikyti ir vartoti alkoholinius gėrimus;
• Laikyti maisto produktus ant spintelių ir palangių;
• Naudotis radijo aparatais, kitais elektros prietaisais nesumokėjus už tokias paslaugas.

INFORMACINIS PRANEŠIMAS

Ligonių kasos: „kaip gauti reabilitaciją“?

 2017-08-14

 Ligonių kasų specialistai sulaukia nemažai gyventojų klausimų apie tai, „kaip gauti“ reabilitacijos paslaugas. Neretai kai kuriuos gyventojus aiškintis su medicinine reabilitacija susijusių klausimų į ligonių kasas be reikalo atsiunčia pačios gydymo įstaigos. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena svarbiausias taisykles, kurias būtina žinoti apie medicininę reabilitaciją.

 1. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams medicininė reabilitacija nekainuoja.

 VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Asta Matuliauskienė sako, kad medicininė reabilitacija – viena iš gydymo rūšių, skiriama ligoniams po sunkių operacijų, ligų ir traumų arba sergantiesiems lėtinėmis ligomis. „Taikant šį gydymą siekiama atkurti paciento darbingumą ar sutrumpinti laikino nedarbingumo trukmę, sumažinti neįgalumo reiškinius. Šiam tikslui kompleksiškai naudojamos fizioterapijos, kineziterapijos, ergoterapijos priemonės, psichologinė pagalba, gydymas vaistais ir dieta, vyksta pacientų, jų artimųjų mokymai, ortopedijos ir techninės pagalbos priemonių skyrimas ir kt.“, – pasakojo specialistė.

 2. Reabilitacija skiriama ne tada, kai pacientas pageidauja, o tuomet, kai ji reikalinga.

 Ir skiriama tik gydytojui atsakingai įvertinus paciento diagnozę, sveikatos būklę. Šį gydymą skiria gydantysis gydytojas – tai gali būti ir šeimos, ir gydytojas specialistas, pagal fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo rekomendacijas. Gydytojas taip pat sprendžia, ar reabilitacija reikalinga stacionare ar ambulatoriškai, kokia galima jos trukmė.

 Pasak VLK atstovės, vasarą padaugėja tėvų, norinčių išsiųsti savo vaikus į medicininės reabilitacijos įstaigas. „Žmonės turėtų suprasti, kad šios įstaigos skirtos ne poilsiui, į jas tiek vaikai, tiek suaugusieji siunčiami esant rimtoms ligoms ištisus metus“, – teigė VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė A. Matuliauskienė.

 3. Gydytojui paskyrus reabilitacinį ar sanatorinį gydymą, pacientui rūpintis jokiomis pažymomis nereikia.

 Pacientas turi telefonu su reabilitacijos įstaiga suderinti atvykimo datą, o nuvykęs į vietą, pateikti gydytojo išduotą išrašą iš medicininių dokumentų ir pasą arba asmens tapatybės kortelę. „Daugiau jokių pažymų pacientui nereikia. Beje, į reabilitacijos įstaigą reiktų nuvykti per penkias darbo dienas nuo siunčiančiojo gydytojo parengto medicinos dokumentų išrašo išdavimo pacientui dienos“ , – pasakojo VLK specialistė.

 4. Pacientas gali pasirinkti reabilitacinio gydymo įstaigą.

 VLK primena, kad pacientas turi teisę pasirinkti jam tinkančią reabilitacijos įstaigą bei sužinoti, kiek joje yra laisvų vietų. Gydytojo pareiga – paaiškinti pacientui apie jam reikalingas reabilitacinio gydymo paslaugas bei galimybes pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje šios paslaugos bus teikiamos. Tai sužinoti galima ir naudojantisVLK informacine sistema. Čia galima sužinoti reabilitacijos paslaugas teikiančių gydymo įstaigų adresus, telefonų numerius, duomenis apie laisvas vietas.

 5. Vaikai iki 8 metų turi teisęį reabilitacijos įstaigas vykti lydimi juos slaugančio asmens.

 Vieną ar kelis tos pačios šeimos vaikus gali lydėti tik vienas slaugantis asmuo.

 Kilus nesklandumų dėl medicininės reabilitacijos skyrimo tvarkos, pirmiausia vertėtų kreiptis į ją skiriančios gydymo įstaigos administraciją. Taip pat papildomos informacijos galima teirautis ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88888 arba el. pašto adresu .

Daugiau apie medicininę reabilitaciją skaitykite http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/sveikatos-prieziuros-paslaugos/medicinine-reabilitacija