Marijampolės ligoninė, bendradarbiaudama su Nacionaliniu transplantacijos biuru, dalyvauja organų donorystės ir transplantacijos procese, kuris neša sėkmę bei dovanoja gyvenimo džiaugsmą gelbstint sergančiųjų gyvybes.
Dažniausiai, išgirdę žodį „donoras“, žmonės pagalvoja apie kraujo donorystę. Tačiau yra ne tik kraujo, bet ir organų bei audinių donorystė.
Kraują žmonės per savo gyvenimą dovanoti gali daug kartų, taip išgelbėdami ne vieną gyvybę. Tačiau yra ir kitokie donorai – organų ir audinių donorai – kurie jau po savo mirties gali dovanoti gyvenimą sunkiai sergantiems ligoniams, kuriems reikalinga organo transplantacija. Tiesa, yra viena išimtis, kai organą gali dovanoti gyvas žmogus – sergančiam artimam žmogui (vaikui, broliui, seseriai, vyrui, žmonai) galima dovanoti inkstą arba dalį kepenų, kadangi žmogus ir su vienu inkstu gali normaliai ir pilnavertiškai gyventi, o kepenys atsistato.
Transplantacijų dėka pasaulyje kasmet išgelbėjama tūkstančiai gyvybių, tačiau dar daugiau žmonių miršta taip ir nesulaukę jiems reikalingo organo persodinimo. Pagrindinė to priežastis – donorinių organų trūkumas.
Laukiančiųjų vietoje gali atsidurti bet kas. Ne vieną sunki liga pakirto peršalus, apsinuodijus maistu ar medikamentais, po gripo komplikacijos, užsikrėtus kokiais nors virusais.
Yra gyvybiškai svarbūs organai, kurių transplantacija ne tik pagerina recipientų gyvenimo kokybę, bet visų pirma gelbėja gyvybę (širdis, inkstai (2), kepenys, plaučiai, kasa, plonosios žarnos). Taip pat gyvybiškai svarbi yra kaulų čiulpų transplantacija (atliekama tik iš gyvo donoro).
Tik tą akimirką, kai mūsų pačių ar mūsų brangiausių žmonių gyvybė priklauso nuo kito asmens sprendimo po mirties dovanoti savo organus, galime geriausiai suvokti organų donorystės prasmę. Bet ta akimirka jau gali būti pavėluota.
Raginame pažiūrėti Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos „Gyvastis“ inicijuotą filmą „Už gyvybę“.
Daugiau informacijos apie donorystę galite rasti:
http://www.transplantacija.lt/
Galite elektroniniu būdu užpildyti sutikimą arba nesutikimą tapti audinių ir (ar) organų donoru po mirties.